infa.lt

Vaizdo įrašo kadras

Balandžio 29 d. vėlai vakare iš Plesecko kosmodromo Archangelsko srityje paleista Rusijos lengvoji raketa nešėja „Angara-1.2” su Gynybos ministerijos karinėms reikmėms skirtu palydovu.

Paleidimą kuravo Rusijos Kosminių pajėgų kovinė įgula, buvo prijungta 30 antžeminių matavimo prietaisų ir daugiau kaip 50 Specialiųjų oro ir kosmoso pajėgų 15-osios armijos kovinių įgulų.

23:15 Maskvos laiku (22:15 Lietuvos laiku) palydovas atsiskyrė nuo „Angaros”, o po to įskriejo į tikslinę orbitą. „Palydovą stebėti priėmė Titovo pagrindinio bandymų kosminio centro antžeminiai įrenginiai. <…> Su erdvėlaiviu užmegztas ir palaikomas stabilus telemetrinis ryšys, o jo borto sistemos veikia normaliai”, – teigė karo žinyba.

Rusijos kosmoso kontrolės sistemos pagrindiniame kosminių objektų kataloge palydovas įrašytas kaip „Cosmos-2555”.

Kosmoso militarizacija vyksta pilnu tempu.

Astronomai jau dabar skundžiasi, kad per palydovų, juosiančių Žemę, tinklą, net naktį darosi sudėtinga stebėti žvaigždes ir planetas, mat Saulės apšviesti jie akina teleskopų sistemas.

Elono Musko „SpaceX” kompanija prie to pridėjo didelį indėlį, paleidusi savo „Starlink” interneto ryšio palydovų tinklą, kurį šiandien sudaro jau virš 2000 palydovų.

„SpaceX” kompanija gavo JAV ryšių komisijos leidimą paliesti 12 000 tokių palydovų, kuriuos visus paleidus, matyti ir atskirti žvaigždes iš Žemės gali tapti nebeįmanoma.

„SpaceX” tinklo palydovų projektą finansuoja JAV vyriausybė, todėl tikėtina, jog tai yra ne vien interneto ryšio palydovai.

Milijardieriaus Elono Musko įkurta kosminė korporacija SpaceX pareiškė esanti pasirengusi svarstyti galimybę iškelti į kosmosą amerikiečių puolamąją ginkluotę, jeigu gaus iš Vašingtono atitinkamą užsakymą.