infa.lt

Desperatiškas noras sukurti pergalės Ukrainoje įspūdį gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įsakyti panaudoti branduolinį ginklą. Tokią nuomonę išsakė CŽV direktorius Williamas Burnsas, kalbėdamas Džordžijos technologijos institute.

Burnsas mano, kad Putinas tikėjosi greito Ukrainos kariuomenės pasidavimo ir Rusijos pajėgų pergalės su minimaliais nuostoliais – ir nenumatė griežtų sankcijų iš Europos, o taip pat tikėjosi, kad užsienio valiutos atsargos apsaugos Rusijos ekonomiką nuo sankcijų.

Visi šie apskaičiavimai nepasitvirtino, pabrėžė Burnsas; Praėjus septynioms savaitėms nuo karo pradžios, Ukrainos žmonių valia išlieka nepalaužta, o Rusija patiria milžiniškus materialinius ir reputacijos nuostolius.

„Atsižvelgiant į nesėkmes, kurias iki šiol patyrė V. Putinas ir Rusijos vadovybė karinėje srityje, niekas iš mūsų negali lengvabūdiškai žiūrėti į taktinių ar mažo galingumo branduolinių ginklų panaudojimo grėsmę“, – cituoja „New York Times“ JAV užsienio žvalgybos vadovą.

Taktiniai ginklai kartais vadinami „mūšio lauko branduoliniais ginklais“, yra mažesni ir gali būti šaudomi iš minosvaidžio arba netgi susprogdinti kaip mina, skirtingai nei „strateginiai“ ginklai, montuojami tarpkontinentinėse balistinėse raketose. Rusija turi didelį tokių ginklų arsenalą, pažymi leidinys.

Tačiau, pasak Burnso, jis neturi duomenų apie kariuomenės dislokavimą ar ginkluotės judėjimą, kurie rodytų branduolinio ginklo panaudojimo planus.

Tačiau, karui įžengus į naują fazę, Rusijai susiaurinus savo tikslus iki Donbaso užėmimo, tokių ginklų panaudojimas galimas – net kaip įspėjamasis smūgis – ir „JAV yra labai susirūpinusios“.

Burnsas taip pat pavadino Rusijos karių veiksmus Bučoje ir kitose Ukrainos vietose „siaubingais nusikaltimais“ ir perspėjo, kad kitas karo etapas bus kruvinas.