infa.lt

Suomijos premjerė Sanna Marin sakė, kad sprendimas prisijungti prie NATO bus priimtas „per savaites, o ne mėnesius“, rašo „The Times“. Tuo pačiu tikimasi, kad Helsinkio pavyzdžiu netrukus paseks ir Švedija.

Suomijos pareigūnai teigia, kad tai galėtų įvykti jau gegužės pradžioje arba vėliausiai iki birželio 25 d.

Kaip pažymima straipsnyje, rezultatas atrodo savaime suprantamas: manomai tik šeši iš 200 Suomijos parlamentarų nepritaria prisijungimui prie Šiaurės Atlanto aljanso.

Švedija nedaug atsilieka nuo savo kaimynės. Po neseniai įvykusio susitikimo su Sanna Marin, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė norinti išspręsti narystės NATO klausimą dar gerokai prieš savo šalyje rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus.

Kadangi Švedijos gynyba yra glaudžiai susijusi su Suomijos gynyba, šis klausimas greičiausiai bus išspręstas teigiamai.

„Svenska Dagbladet“, „vienas šalies laikraščių“, teigė, kad Andersson jau nusprendė šį birželį prisijungti prie NATO.

Abiejų šalių viešoji nuomonė per pastaruosius kelis mėnesius stipriai pakrypo už prisijungimą prie aljanso. Pavyzdžiui, pirmadienį paskelbtoje naujausioje apklausoje Suomijos rinkėjai pritarė narystei NATO – šio žingsnio šalininkų ir priešininkų santykis yra šeši prieš vieną.

Kita praėjusią savaitę paskelbta apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė švedų pasisako už prisijungimą prie „gynybinio aljanso“. Tačiau apklausos rodo, kad toks paramos lygis būtų didesnis, jei Suomija taip pat kreiptųsi dėl narystės kariniame bloke.

„Viskas pasikeitė, kai Rusija išsiuntė karius į Ukrainą“, – anksčiau sakė Marin. – Žmonių nuotaikos Suomijoje, taip pat, manau, ir Švedijoje dėl Rusijos veiksmų labai pasikeitė. Tai labai akivaizdu“.

„The Times“ teigimu, Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO bus „strateginis Kremliaus pralaimėjimas“.