infa.lt

Sekmadienį prancūzai balsuos pirmame prezidento rinkimų ture, kuriame bus nuspręsta, kas vadovaus antrajai pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikai ir vienintelei jos narei, turinčiai nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje – kas ypač svarbu, siaučiant karui prie ES sienų, rašo BBC.

Apklausų favoritas yra dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau jo persvara apklausose yra daug mažesnė nei praėjusiuose rinkimuose 2017 m.

Marine Le Pen ir jos „Nacionalinis susivienijimas” lipa ant kulnų Macronui: apklausos rodo, kad dabartinis lyderis pirmauja tik šešių procentinių punktų skirtumu antrajame rinkimų raunde, kuris įvyks balandžio 24 d.

Pirmadienį Marine Le Pen surinko 48,5% gyventojų balsų per visuomenės nuomonės apklausą apie galimą antrąjį rinkimų turą prieš Emmanuelį Macroną, o tai yra aukščiausias rezultatas jos politinėje karjeroje.

Kai kurie sociologai mano, kad Macrono pergalės tikimybė, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo laikoma beveik savaime suprantamu dalyku, dabar patenka į statistinės paklaidos ribas.

Atskiras klausimas – pensijų reforma.

Le Pen nori išlaikyti 62 metų išėjimo į pensiją ribą ir sumažinti ją iki 60 tiems, kurie pradėjo dirbti nesulaukę 20 metų.

Macronas mano, kad pensinio amžiaus didinimas, išskyrus tuos, kurie dirba sunkų ar pavojingą darbą, yra būtinas, siekiant, kad pensijų sistema būtų gyvybinga ir padidėtų mažos pensijos.

Net jei jam pasiseks, pergalė su nedidele persvara gali pakenkti jo gebėjimui siekti tolimesnių reformų, be kita ko, dėl to, kad jo centro partija „Pirmyn Respublika”, pralaimėjusi visuose paskutiniuose vietos rinkimuose, gali prarasti balsus per parlamento rinkimus birželį.

Buvęs ekonomikos ministras, iki tol niekam nežinomas Emmanuelis Macronas tapo jauniausiu Prancūzijos prezidentu 2017 m., nepraėjus nė metams po to, kai įkūrė centristinį politinį judėjimą „Pirmyn respublikoje“ ir metė iššūkį tradicinėms partijoms.

Macronas prieš penkerius metus sunkiai įveikė Le Pen, bet kol kas jis ir toliau dominuoja Prancūzijos politikoje, tačiau 44 metų prezidentui šiuose rinkimuose teks atkakliai kovoti su kraštutinių dešiniųjų oponente.

Būdamas prezidentu, E. Macronas įvykdė daugybę reformų, įskaitant palengvinimą įmonėms atleisti darbuotojus, sumažino mokesčius ir įvedė griežtus saugumo įstatymus kovai su terorizmu. Tačiau 2018 metais jis turėjo atsisakyti siūlyto padidinto kuro mokesčio po kelias savaites trukusių geltonųjų liemenių protestų.

Pažadas iki 2022 metų sumažinti nedarbo lygį nuo daugiau nei 10% iki 7% liko neįgyvendintas – prisidėjo pandemija, nors dabar nedarbas sumažėjo iki 7,4%.

Dabar ji siūlo pilną užimtumą penkerių metų laikotarpiu, mokesčių sumažinimą 15 mlrd. EUR per metus namų ūkiams ir įmonėms, ir apmokėjimą už savo programą palaipsniui didinant pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų.

Šiuose rinkimuose Le Pen žada sustabdyti piktnaudžiavimą prieglobsčiu surengdama referendumą dėl imigracijos ribojimo ir uždraudimo viešose vietose nešioti hidžabą.

Le Pen ketina panaikinti pajamų mokestį jaunesniems nei 30 metų asmenims ir atleisti įmones nuo mokesčių atskaičiavimų, jei jos padidins minimalų atlyginimą savo darbuotojams 10 proc.

Ji taip pat nori paversti Europos Sąjungą tautų sąjunga, nesaistoma bendrų ES įstatymų.

53 metų Marine Le Pen 2017 metų rinkimuose užėmė antrąją vietą ir šiandien vėl yra pagrindinė Macrono varžovė.