infa.lt

Ar naujasis Kinijos ir Rusijos aljansas gali destabilizuoti JAV vadovaujamą pasaulio tvarką, įvestą po Antrojo pasaulinio karo?

Potencialios pastangos padėti Rusijai parduoti naftą ir išvengti Vakarų sankcijų sukėlė pasaulyje baimę dėl pasaulinės ekonominės tvarkos išlikimo. Kai kurie bando spėti, ar Kinijos ir Rusijos nuolatinis dedolarizacijos siekis plėsis ir sukels pavojų JAV dolerio hegemonijai pasaulinėje finansų sistemoje, rašo Epoch Times.

Jau daugiau nei dešimtmetį Kinija ir Rusija bando diversifikuoti savo veiklą atsiskiriant nuo JAV dolerio, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo Vakarų sankcijų ir pretenduotų į pasaulinę ekonomikos lyderystę.

JAV doleris buvo pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta nuo Antrojo pasaulinio karo. „Greenback“ sudarė 59 procentus pasaulio centrinio banko užsienio valiutos atsargų 2021 m., po to seka euras (21 procentas) ir Japonijos jena (6 procentai). JAV doleris taip pat yra plačiausiai naudojama valiuta tarptautinei prekybai ir investicijoms.

Kinija turi daug finansinių atsargų doleriais ir neleidžia laisvai prekiauti savo valiuta juaniu užsienio valiutų rinkose. Tai riboja valiutos naudojimą tarpvalstybiniuose sandoriuose.

Juanis, dar žinomas kaip renminbi (RMB), sudaro tik 2,7 procento pasaulio užsienio valiutos atsargų.

Nors Pekinas vis dar iš esmės priklauso nuo dolerio, jis bando skatinti juanį savo dvišaliuose prekybos sandoriuose. Kinija ragina naudoti juanius savo „Viena juosta vienas kelias” iniciatyvoje (BRI), milžiniškame prekybos ir infrastruktūros projekte, kuriuo siekiama atgaivinti senovinį Šilko kelią. Daugelis BRI šalių jau priėmė juanį kaip oficialią prekybos su Kinija valiutą.

2018 m. Pekinas taip pat įvedė naftos sutartis nominuotas juaniu, kad tokios žaliavą eksportuojančios šalys kaip Saudo Arabija galėtų parduoti savo naftą Kinijos valiuta.

Tačiau JAV dolerio dominavimas naftos rinkoje kol kas išlieka tvirtas, teigia leidinys.. Beveik 80 procentų pasaulinės naftos pardavimų vis dar vyksta doleriais.

„Kinija teoriškai turi galimybę rytoj spragtelėti pirštais ir sukurti tvirtą atsvarą JAV doleriui“, – teigia Christopheris Baldingas, Kinijos ekonomikos ekspertas ir knygos „Suverenūs turto fondai: nauja pinigų ir politikos sankirta“(“Sovereign Wealth Funds: The New Intersection of Money and Politics.”) autorius. “

Tačiau Pekinas to nedarys, o priežastis labai paprasta, sako Baldingas.

„Kad būtų pasaulinė valiuta, turi būti pasaulinė kaina“, – sakė jis „The Epoch Times“. „Turi būti pasauliniai valiutos srautai. Kinija to neleis. Ji neleis nustatyti pasaulinės kainos laisviems RMB srautams. Taigi, kol Kinija nepriims politinio sprendimo tai leisti, tikrai nėra apie ką diskutuoti.

Augantis aljansas

Prieš įsiverždama į Ukrainą Maskva daugelį metų bandė apsisaugoti nuo sankcijų poveikio. 2014 metais aneksavusi Krymą, Rusija smarkiai apribojo JAV dolerių naudojimą. Jos dolerio atsargos sumažėjo nuo beveik 40 procentų centrinio banko atsargų 2017 m. iki 16 procentų 2021 m. Rusijos vyriausybė pardavė didžiąją dalį savo JAV iždo turto ir pašalino aktyvus doleriais iš savo valstybinio turto fondo.

Pastaraisiais metais, prastėjančių santykių su Vakarais akivaizdoje, Rusija ir Kinija sustiprino savo ekonominius, politinius ir karinius ryšius.

2019 metais abi šalys pasirašė susitarimą išplėsti juanio ir rublio naudojimą dvišalėje prekyboje. Tais pačiais metais Rusijos centrinis bankas padidino juanio dalį savo užsienio valiutos atsargose nuo 5 iki 15 procentų.

Anot Baldingas, Kinija taip pat ruošiasi griežtų sankcijų galimybei arba būti atskirtai nuo pasaulinių rinkų, jei įsiveržtų į Taivaną. Pavyzdžiui, ji turi kviečių atsargų porai metų, teigė Baldingas. Pekinas taip pat daugelį metų bando užtikrinti savo energijos tiekimo saugumą. Šių metų pradžioje Kinija sudarė 30 metų trukmės dujų tiekimo sutartį su Rusijos „Gazprom“. Ji taip pat bando padidinti anglies gavybą šalies viduje, kad sumažintų anglies importo poreikį.

Vakarų sankcijos Rusijai suteikia Pekinui unikalią galimybę sustiprinti juanio statusą tarptautinėse rinkose. Kinijos valdininkai tikisi, kad bendradarbiavimas su Rusija padės jiems sukurti juaniu pagrįstą finansinę infrastruktūrą, įskaitant jos tarpvalstybinę tarpbankinę mokėjimo sistemą (CIPS), kuri yra pasauliniu mastu naudojamos Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų sistemos (SWIFT) konkurentė.

Rusijos žaliava parduodama su didele nuolaida pasaulinių kainų etalonų atžvilgiu. O Kinijos naftos perdirbėjai tyliai ima pigią žaliavą iš Rusijos. Pasak „Bloomberg“, kai kuriems Kinijos pirkėjams netgi suteikiama galimybė mokėti juaniais.

Ir ne tik Rusija nori priimti juanį. Pranešama, kad Saudo Arabija, kurios santykiai su Vašingtonu atšalo po to, kai JAV prezidento pareigas ėmė eiti Joe Bidenas, svarsto galimybę už naftos pardavimą Kinijai priimti juanius, o ne dolerius. Kinija, didžiausia pasaulyje žaliavinės naftos importuotoja, perka daugiau nei 25 proc naftos, kurią eksportuoja Saudo Arabija.

Tuo tarpu Indija perka rusišką naftą su didele nuolaida ir svarsto rupijos ir rublio keitimo schemą, siekdama apeiti sankcijas.

„Tai tik dar vienas procesas arba testas nepalankiausiomis sąlygomis, įrodantis, kad globalizacija baigėsi“, – teigia Michaelas O’Sullivanas, knygos „The Levelling: What’s Next After Globalization“ autorius.

JAV žmonės dėl to jaudinasi, nes suvokia tai kaip momentą, kai Vakarų finansinis dominavimas gali baigtis, o tai vargu ar įvyks, sakė O’Sullivanas leidiniui „The Epoch Times”.

Pasaulinėje prekyboje JAV doleris yra plačiausiai naudojama valiuta. Federalinio rezervo duomenimis, nuo 1999 iki 2019 metų JAV doleris sudarė 96 procentus prekybos sąskaitų faktūrų Amerikoje, 74 procentus Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse ir 79 procentus likusioje pasaulio dalyje. Vienintelė išimtis yra Europa, kur dominuojanti valiuta yra euras.

Ekonomistas Miltonas Ezrati mano, kad dolerio naudojimo atsiskaitymams mažinimo procesai ilgainiui gali susilpninti JAV lyderystę pasaulyje.

Tačiau, anot jo, kyla klausimas, kiek toli tai gali nueiti.

Ezrati pripažino, kad JAV doleris nebėra toks, koks buvo prieš kelis dešimtmečius, tačiau jis išlieka geriausiu pasirinkimu ir vargu ar greitai praras savo statusą.

Nuo 1944 m., kai buvo pasirašytas Breton Vudso susitarimas, JAV doleris tapo pasaulio rezervine valiuta. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, centrinių bankų turimos JAV dolerių atsargos 2021 m. sumažėjo iki 59 procentų nuo 71 procento 1999 m.

Anot Ezrati, Federalinis rezervų bankas susiduria su didžiausia per dešimtmečius infliacija ir turi toliau didinti palūkanų normas, kad ją suvaldytų, nes tai yra vienintelis būdas apsaugoti JAV dolerio poziciją.

„Vienintelė geriausia apsauga, jei norite išlaikyti savo, kaip pagrindinės valiutos poziciją, – užtikrinti jos vertę realia verte. O tai reiškia kovoti su infliacija“.