infa.lt

Seimo narė Agnė Širinskienė savo asmeninėje Facebook paskyroje pasidalino mintimis apie tai, kiek produktyvu valdžiai ieškoti priešų šalies viduje, o jei neproduktyvu – tai kodėl ji taip elgiasi jau daugybę metų?

Kad karo metu neišmintinga ieškoti priešų viduje, o pravartu visus telkti bendrai gynybai nuo išorės priešų – supranta, tikriausiai, net Buridano asilas, kuriam šiaip jau yra sunku apsispręsti stovint tarp šieno ir vandens.

Deja, su politikais yra kitaip ir pastaroji savaitė geriausiai atskleidė, kad jiems toli ne tik iki J. Buridano, bet ir iki… (čia jau toliau prasitęskite pagal savo skonį ar sugedimą 🙂 ).

Einant liberalų plėtojama priešų paieškos logika, nueisim tikrai toli.

Kalba Putinas apie tradicinę šeimą – vadinasi, Širinskienė, apie ją kalbanti – dirba Putinui.

Bijau tik, kad Laurynas Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, apie tradicinę šeimą kalbantis taip pat, pagal tą pačią logiką tam pačiam Putinui dirba.

Ir šita etiketė nuosekliai prilimpa prie daugumos Seimo narių, nes jie iki šiol nepritaria laisviečių radikalizmui šeimos politikos srityje.

Etiketė lipdoma, nors sveikas blaivus nuo kanapių protas sakytų, kad tradicinė moters ir vyro monogaminė šeima jau gyvuoja ne tūkstantį ir gal net ne du tūkstančius metų.

T. y, atsirado kur kas ankščiau ne tik nei Putinas, bet net ir visa Maskva įsikūrė. Etiketė lygiai tiek pat logiška, kiek teiginys, kad Putinas yra vakcinuotas nuo covid, vadinasi visi vakcinuoti nuo covid yra prokremliniai, ar teiginys 2 kart 2 lygu 4 yra prorusiškas, nes Rusija naudoja daugybos lentelę ir (NET) verčia mokytis visus savo vaikus.

Tačiau, nepaisant etiketės nelogiškumo, ji buvo pasitelkta.

Kodėl? Ko tokiomis etiketėmis siekiama? Ne tik pažeminti savo oponentus, kai logiškų argumentų savo pačių kvailam elgesiui pateisinti nėra arba užvelti juos į aiškinimąsi, kad jie ne žirafos, ne kupranugariai ir ne prorusiški.

Norima užčiaupti kitaip manančius, kad jie bijotų ir nustotų kalbėti, nekritikuotų valdžios. Norima supriešinti visuomenę, ir dėmesį nuo diskusijų patraukti į vidinių priešų paiešką, pasinaudojant ypač jautriu valstybei metu, kai visi nekenčia prokremliškumo.

Toks yra šių pareiškimų tikslas: pirma suskaldyti, paskui valdyti ir pasiekti savo tikslų.

Protinga valdžia niekuomet taip nesielgtų netgi taikos, o ne tik karo metu, nes suskaldyta visuomenė yra labiau pažeidžiama, o suskilusios visuomenės saugoma valstybė – mažiau saugi.

Toks visuomenės skaldymas su prorusiškumo etiketėmis gali įvykti tik vieninteliu atveju: kai į valdžią patenka atsitiktiniai buridanai, kurie supranta, kad po jų nors ir tvanas, o kol jie yra valdžioje – jiems svarbu „prasistumti” viską, kam yra bent kažkoks asmeninis interesas.

Tad iš tiesų pastarosios savaitės veikėjams – etikečių klijuotojams valstybės saugumas nėra svarbus – jis jiems tėra tuščias lozungas asmeniniams siekiams pridengti.

Tokia realybė, deja, bet šiuo metu Lietuvoje yra.

(Buridano asilas dvėsė badu, nes stovėdamas šalia dviejų šieno kupetų negalėjo pasirinkti iš kurios ėsti)