infa.lt

Kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai ketvirtadienį pareiškė, jog Rusijos reikalavimas, kad „nedraugiškos“ šalys naftą ir dujas pirktų už rublius, gali pažeisti tiekimo sutartis, praneša Reuters.

Trečiadienį prezidento Vladimiro Putino paskelbtas reikalavimas mokėti rubliais pagreitino dujų kainų augimą Europoje ir padidino susirūpinimą dėl tiekimo sutrikimų ES, kuri apie 40% dujų gauna iš Rusijos.

Vokietija ir Italija teigė, kad toks žingsnis gali pažeisti energijos tiekimo sutartis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad jų sutartyse buvo nustatyta valiuta, kurią Vokietijos įmonės turi mokėti už Rusijos iškastinį kurą.

„Visur yra nustatytos sutartys, o valiuta, kuria turi būti apmokėta už pristatymus, yra šių sutarčių dalis… daugeliu atvejų nurodoma eurais arba doleriais“, – sakė M. Scholzas ketvirtadienį atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Tai pakartojo ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. „Iš esmės tai yra sutarties pažeidimas, tai svarbu suprasti“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutiko ir pareiškė, kad tokiu žingsniu bandoma apeiti ES sankcijas Rusijai. „Mes neleisime apeiti savo sankcijų. Laikai, kai energija galėjo būti panaudota mums šantažuoti, baigėsi”, – pareiškė ji.

Mokėjimai rubliais sustiprintų Rusijos valiutą, kuri smarkiai nukrito nuo vasario 24 d. invazijos. Putino kalba trečiadienį pakėlė rublį dolerio atžvilgiu 9%.

Analitikai teigė, kad mokėjimai rubliais būtų įmanomi nepažeidžiant ES sankcijų, kurios tiesiogiai nepaliečia naftos ir dujų tiekimo, o yra skirtos bankams, galintiems dalyvauti sandoriuose rubliais.

Pagrindinis Rusijos dujų eksportuotojas „Gazprom“ yra sudaręs daugiau nei 40 ilgalaikių dujų sutarčių su Europos partneriais, o Europa Maskvai už iškastinį kurą moka šimtus milijonų eurų per dieną. „Gazprom“ (GAZP.MM) duomenimis, sausio 27 d. maždaug už 97% dujų pardavimų Europai ir kitoms šalims buvo atsiskaityta eurais arba JAV doleriais.

Rusijos naftos ir dujų importo sutrikimas kai kurias ES šalis paveiktų stipriau nei kitas. Vokietija, didžiausia Europos ekonomikos ir energijos vartotoja, gauna 18 % Rusijos eksportuojamų dujų ir 11 % naftos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Putino reikalavimas „neišsigąsdino“, nes Lietuva neimportuoja rusiškos žaliavinės naftos ir gali pakeisti rusiškas dujas suskystintomis gamtinėmis dujomis iš kitur.

„Niekas nemokės rubliais“, – pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa.