infa.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad yra pasirengęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau perspėjo, kad jei derybos žlugs, konfliktas gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą, rašo Epoch Times leidinys.

„Esu pasiruošęs deryboms su juo. Buvau pasiruošęs pastaruosius dvejus metus. Ir aš manau, kad be derybų mes negalime užbaigti šio karo“, – CNN sakė Zelenskis.

Savaitgalį Rusijos gynybos pareigūnai patvirtino panaudoję bent vieną hipergarsinę raketą sunaikindami taikinį Vakarų Ukrainoje – pirmą kartą Maskva pripažino naudojusi tokius ginklus per beveik mėnesį trunkantį konfliktą.

„Jei yra bent 1 procento tikimybė, kad sustabdysime šį karą, manau, kad turime pasinaudoti šia galimybe. Mes turime tai padaryti. Galiu papasakoti apie [šių] derybų rezultatus – bet kuriuo atveju kasdien prarandame žmonių, nekaltų žmonių“, – tęsė Zelenskis ir pridūrė:

„Manau, kad turime naudoti bet kokį formatą, bet kokią galimybę. kad būtų galimybė derėtis, galimybę pasikalbėti su Putinu. Bet jei šie bandymai nepavyks, tai reikštų, kad tai yra trečiasis pasaulinis karas”.

Kalbėdamas sekmadienio interviu Zelenskis nepatikslino galimų derybų su Putinu detalių, įskaitant laiką ar vietą. Kremlius nepateikė viešo atsakymo į Zelenskio pareiškimą.

Ankstesnės Rusijos ir Ukrainos derybos kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų. Savaitgalį Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas teigė, kad Putinas nėra pasirengęs deryboms su Zelenskiu.

„Zelenskis pasiruošęs susitikti, bet Putinas mano, kad pozicijos šiam susitikimui lyderių lygmeniu dar nėra pakankamai artimos“, – šeštadienį „The New York Times“ sakė R. T. Erdogano vyriausiasis patarėjas ir atstovas Ibrahimas Kalinas.

Tačiau „tam tikru momentu“, – pažymėjo Kalinas, Putinas ir Zelenskis turės susitikti, ir pridūrė:

„Kažkada bus sudarytas taikos susitarimas. Žinoma, mes visi norime, kad tai įvyktų kuo anksčiau, bet, tikriausiai, Putinas galvoja, kad tai darydamas jis nori būti stipriojo pozicijoje, o ne atrodyti silpnas, susilpnintas dėl karinių nuostolių ir dėl ekonominių sankcijų”.

Tuo pat metu Vakarų gynybos pareigūnai teigė, kad Maskvos pajėgos pastarosiomis dienomis įklimpo kautynėse Ukrainoje ir negali sparčiai žengti į priekį.

JK gynybos ministerija sekmadienį išplatintame pareiškime nurodė, kad Rusijai iki šiol nepavyko įtvirtinti viršenybės Ukrainos oro erdvėje, o to nesugebėjimas trukdo įgyvendinti jų numatytus tikslus.

„Ukrainos oro pajėgos ir oro gynybos pajėgos ir toliau veiksmingai gina Ukrainos oro erdvę“, – sakė ministerija ir pridūrė, kad tai „žymiai pristabdė“ Rusijos veržimąsi pirmyn.

Nuo vasario 24 d. karinio konflikto pradžios NATO ir kitos Vakarų valstybės į Ukrainą tiekia ginklus, įskaitant priešlėktuvines sistemas.

Praėjusią savaitę Bideno administracija paskelbė, kad Ukrainai pateiks apie 800 priešlėktuvinių „Stinger“ raketų ir 2000 „Javelin“ raketų, naudojamų šarvuotoms transporto priemonėms naikinti, taip pat daugiau išteklių.

Pranešama, kad buvo kalbama ir apie sovietinių laikų oro gynybos sistemų S-300 dislokavimą iš kaimyninių NATO šalių į Ukrainą.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalis siųs savo S-300 į Ukrainą, su kuria ji turi nedidelę sieną.