infa.lt

euronews vaizdo įrašo kadras

Vakarietiška koncepcija, pagal kurią visos šalys galiausiai ateis prie liberalios demokratijos, žlugo. Ją įtakojo įvairios krizės, pradedant Irako, tačiau paskutinis reikšmingas smūgis buvo Ukrainos krizė. Euforiškas tikėjimas globalizacijos galia baigėsi tikėjimo krize.

„Liberalioji tvarka žlugo“, – rašo žurnalistė Sherrell Jacobs dienraščiui „The Daily Telegraph“. Jei anksčiau Vakarų elitas buvo už laisvę ir pasitikėjo savimi, tai dabar jis yra susiskaldęs, pasimetęs ir nemąstantis. „Angloamerikietiška laisvės idėja, kuri įkvėpė Vakarus didžiąją XX amžiaus dalį, artėja prie apgailėtino galo.

Dalis buvusios Vakarų stiprybės vis dar matoma kai kurių NATO atstovų retorikoje. Bet vis tiek Vakarai aiškiai davė suprasti, kad Ukrainai nepadės.

Vašingtonas paskelbė, kad ten nesiųs amerikiečių karių, o tiekti raketas ir kovinius lėktuvus jau buvo per vėlu. Nepaisant visų savo grasinimų, Vakarai atrodo išsekę ir sutriuškinti.

Jo gyventojai nenori jokios konfrontacijos: nei paprasti amerikiečiai, nei Europos lyderiai, kurie bijo dėl dujų tiekimo. Taigi Vakarai negali tinkamai nubausti Putino ar su juo susijusių oligarchų, nesukeldami pasekmių, kurių jie nenorėtų patirti.

„Pasekmės ne tik katastrofiškos Ukrainai – jos gresia sukrėtimais visam pasauliui“, – rašo straipsnio autorius.

Anot jos, Vakarai pamažu atsisako ankstesnio lyderio vaidmens – integruoti Sovietų Sąjungą ir galiausiai visą pasaulį į liberalią pasaulio tvarką. Iš pradžių ši idėja žlugo per karą Irake, o Ukraina tai tik patvirtina.

Tačiau katastrofa dar gilesnė, pastebi žurnalistė.

„Euforiškas tikėjimas globalizacijos galia taip pat baigėsi tikėjimo krize“. Daugelį metų Vakarai vertino greitų prekių tiekimo grandinių formavimąsi, o pandemijos metu jos parodė savo silpnumą.

Be to, Europa tikėjo, jog gali gauti gamtinius resursus iš besivystančių šalių, tokių kaip Rusija, bet galiausiai tik padidino savo priklausomybę.

Galbūt, dar blogiau, kad Vakarai prarado pasitikėjimą savo idėjomis, netgi tai, kad didesnė ekonominė laisvė lems didesnę politinę laisvę. Tačiau Rusijoje, anot žurnalisto, atsitiko visiškai priešingai: suklestėjo mafijos kapitalizmas, iš dalies dėl ryšių su Vakarais.

Rusijai demonstruojant savo karinius raumenis Kremlius juokiasi iš ES pretenzijų į geopolitinį vaidmenį.

Vakarai norėjo įtraukti Rusiją į globalią liberalią ekonomiką, tačiau paaiškėjo, kad įvyko atvirkščiai, Rusija pradėjo įvesti Vakarų šalis į savo kleptokratinę sistemą. Žurnalistas ypač primena Rusijos investicijas į Vakarų įmones. Anot jos, nešvarūs Rusijos pinigai pakirto Britaniją.

Pavyzdžiui, kol ten klestėjo „parazitinės“ įmonės, užsiimančios viešaisiais ryšiais ar ginančios kaltinamuosius korupcijos bylose, Didžiosios Britanijos vidurinė klasė prarado galimybę įsigyti įperkamą būstą. Ji teigia, kad net Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat galėjo būti nupirkta už Rusijos pinigus.

Vakarų priešai dabar žvelgia į Ukrainą, perspėja straipsnio autorė, nes tai gali duoti postūmį tolimesnei akistatai su Kinija. Tačiau Kinijos atveju Vakarų padėtis dar silpnesnė, dar labiau nuo jos priklausoma, o Xi Jinpingo administracija dar agresyvesnė Vakarų elito ir institucijų atžvilgiu.

Žurnalistė pastebi, kad Kinija drąsiai paleido savo agentus pas Vakarų politikus ir vagia intelektinę nuosavybę iš geriausių Vakarų universitetų. Kinija yra stipresnė už Rusiją ir dėl savo ekonomikos, ir dėl gebėjimo kontroliuoti piliečius kritiniu atveju. Ji sugeba sugriauti vakarietiškas vertybes iš vidaus.

„Belieka tikėtis, kad Ukrainos fiasko pažadins Vakarų elitą“, – išreiškia viltį straipsnio autorė. Dabar Europa užsiima perėjimu prie nulinės taršos emisijos energijos, kurią žurnalistas vadina katastrofa; jos teigimu, geriau būtų investuoti į skalūnų dujų gamybos technologijas ir į atominę energetiką.

„Tikrai aiškus vienas dalykas – Ukraina nėra tik atskira Rusijos agresijos ar Vakarų impotencijos istorija. Tai tik pirmasis žemės drebėjimas kilęs dėl pasaulinių tektoninių plokščių judėjimo pradžios “, – daro išvadą leidinys.