infa.lt

Visuomenės sveikatos ekspertai ir politikai visame pasaulyje įgyvendino privalomą LockDown-karantinų politiką, kad sumažintų COVID-19 infekcijos plėtrą ir mirtingumą. Tačiau ar šios užblokavimo priemonės buvo sėkmingos mažinant mirtingumą nuo ligos?

Remiantis nauju tyrimu, kurį paskelbė Johnso Hopkinso universitetas, blokavimas-karantinas neturėjo jokios įtakos mirtingumo nuo COVID-19 mažėjimui.

Pasauliui stengiantis suvaldyti koronavirusą, daugelis socialinių mokslininkų tiria didžiulius duomenų rinkinius, siekdami paaiškinti ryšį tarp izoliacijos ir mirčių skaičiaus.

Pirminiai epidemiologiniai tyrimai numatė didelį teigiamą šių blokavimo priemonių poveikį. Pavyzdžiui, Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkai apskaičiavo, kad tokios privalomos intervencijos gali sumažinti mirtingumą iki 98 proc.

Tačiau naujasis mokslininkų Steve’o Hanke’o, Jono Herby ir Larso Jonungo tyrimas ginčija šias ankstyvas prognozes.

„Apskritai darome išvadą, kad blokavimas nėra veiksmingas būdas sumažinti mirtingumą pandemijos metu, bent jau ne pirmosios COVID-19 pandemijos bangos atveju“, – rašė mokslininkai savo tyrimo išvadose pristatytame dokumente.

Hanke, straipsnio bendraautorius, yra Johnso Hopkinso universiteto taikomosios ekonomikos profesorius ir Johnso Hopkinso taikomosios ekonomikos, pasaulinės sveikatos ir verslo įmonių studijų instituto įkūrėjas ir ko-direktorius. Herby yra Politikos studijų centro Kopenhagoje (Danija) specialusis patarėjas. O Jonungas yra Lundo universiteto (Švedija) ekonomikos profesorius emeritas.

Tyrėjai taikė metaanalizę – kiekybinį tyrimą, kuris susieja ankstesnių tyrimų rezultatus.

„Remiantis 18 590 tyrimų, susijusių su karantinais ir mirtingumu nuo COVID-19, nustatėme, jog 34 iš šių tyrimų atitiko nuostatą, kad blokavimas sumažina mirtingumą nuo COVID-19, kai karantinas apibrėžiamas kaip bent viena privaloma, ne -farmacinė intervencija (NPI), – Hanke rašė The Epoch Times portalui.

NPI yra bet koks vyriausybės nutarimas, kuriuo siekiama „apriboti vidinį judėjimą, uždaryti mokyklas ir įmones bei uždrausti tarptautines keliones”, – paaiškino jis.

„Šių kvalifikuotų tyrimų analizė patvirtina išvadą, kad blokavimas neturėjo jokios įtakos mirtingumui nuo COVID-19. Karantinų politika yra nepagrįsta ir turėtų būti atmesta kaip pandemijos valdymo politikos priemonė“, – pareiškė Hanke.

Vyriausybės ėmėsi įvairių priemonių, reaguodamos į protrūkį pirmosios bangos 2020 m. metu.  Oksfordo universiteto mokslininkai sukūrė griežtumo indeksą, skirtą stebėti ir palyginti šiuos vyriausybės atsakymus. Indeksas stebėjo atsakus 186 šalyse.

Kaip rašoma dokumente, tyrimuose, kuriuose tiriamas karantino griežtumas remiantis griežtumo indeksu, nustatyta, kad „uždarymai Europoje ir Jungtinėse Valstijose sumažino mirtingumą nuo COVID-19 vidutiniškai 0,2 proc.“.

Be to, dokumente teigiama, kad įsakymai dėl saviizoliacijos buvo neveiksmingi, todėl mirtingumas nuo COVID-19 sumažėjo tik 2,9 proc.

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo konkrečių NPI veiksmingumo tyrimus ir nerado „jokių įrodymų, kad blokavimas, mokyklų uždarymas, sienų uždarymas ir susibūrimų ribojimas turėjo pastebimos įtakos mirtingumui nuo COVID-19“.

Tačiau, panašu, kad nesvarbių įmonių uždarymas turėjo tam tikrą poveikį, teigia tyrėjai, o tai greičiausiai lėmė barų uždarymas.

Kai kurie į metaanalizę įtraukti tyrimai nerado statistiškai reikšmingo ryšio tarp blokavimo ir mirtingumo, o kai kurie tyrimai nustatė reikšmingą neigiamą ryšį. Kai kurie netgi nustatė reikšmingą teigiamą ryšį, o tai reiškia, kad griežtesni karantinai padidino mirtingumą.

„Nors šioje metaanalizėje daroma išvada, kad užblokavimas turėjo nedidelį poveikį visuomenės sveikatai arba visai jo neturėjo, dėl jų atsirado milžiniškų ekonominių ir socialinių nuostolių“, – rašė straipsnio autoriai.

Straipsnyje taip pat paminėta, kad vyriausybių reakcijas „stipriai lėmė kaimyninėse šalyse pradėta pandemijos valdymo politika, o ne pandemijos sunkumas jų pačių šalyse“.

Kitaip tariant susidaro įspūdis, kad jie kopijavo pandemijos ribojimus vieni nuo kitų arba gavo nurodymus visiems elgtis vienodai, kad susidarytų toks įspūdis.