infa.lt

Amerikiečių milijardierius ir „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas (Jeff Bezos) investavo 3 milijardus dolerių į startuolį Altos Labs, kuris sukurs vaistą, skirtą nugalėti senėjimą ir mirtį. Apie tai praneša internetinis leidinys „The Conversation“.

Projekto metu planuojama sukurti biologinę technologiją, kuri atkurtų ląstelių sveikatą, atsparumą ligoms, kurios lemia organizmo senėjimą ir net negalią. Mokslininkai planuoja sukurti „vaistą nuo mirties“ dėl ląstelių perprogramavimo proceso, o būtent – jų grįžimo į kamieninės būseną, ty reikšmingą ląstelių atjauninimą joms subrendus. Teoriškai ląstelės galėtų atstatyti organizmą senstant ir netgi gydyti su amžiumi susijusias ligas, tokias kaip demencija.

Projekto vadovu tapo medicinos mokslų daktaras Halas Barronas, buvęs Didžiosios Britanijos farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ vyriausiasis mokslininkas. „Altos Labs“ direktorių taryboje yra Nobelio chemijos premijos laureatai – Jennifer Doudna (2020 m., genų inžinerija) ir Frances Arnold (2018 m., enzimų taikymas).

Tarybos pirmininkais tapo medicinos mokslų daktaras Hansas Bishopas ir medicinos mokslų daktaras Rickas Klausneris. Iš pradžių „Altos Labs“ bus įsikūrusi San Franciske ir San Diege, taip pat Kembridže, JK. Bendrovė planuoja bendradarbiauti su Japonijos specialistais. Mokslo institutai užsiims moksliniais tyrimais, o Medicinos institutas – vaisto kūrimu.

„Senėjimas – tai ne tik mūsų savijautos ar išvaizdos pasikeitimas. Tai procesas, vykstantis ląstelių lygmeniu“, – rašo portalas „The Conservation“. „Laboratorijos lėkštelėje suaugusiųjų ląstelės dalijasi apie 50 kartų, naujagimių ląstelės gali pasidalyti 80 arba 90 kartų, pagyvenusio žmogaus ląstelės dalijasi tik apie 20 kartų.

Pasak specialistų, jų užduotis taip pat yra užtikrinti, kad ląstelės galėtų vystytis ir neišsilaikytų organizme per ilgai, nes galiausiai tai gali sukelti vėžinę ląstelių degeneraciją.

Bezoso planai investuoti į startuolį Altos Labs tapo žinomi 2021 metų rugsėjį. Tačiau tada lėšų investavimo faktas ir suma nebuvo nurodyti. Buvo tik pranešta, kad bendrovė mokslininkams mokės milijono dolerių metinį atlyginimą.

Kol kas nežinoma, ar projektas bus sėkmingas, tačiau manoma, kad mokslininkams pavyks padaryti naujų atradimų kovos su senėjimu srityje.

♦◊♦

infa.lt: Nemirtingumas – amžina žmonijos svajonė, kurią nuolat stengiasi įgyvendinti tai vienos, tai kitos šalies mokslininkai bei šarlatanai, pamirštant, kad ląstelių senėjimo procesą užprogramavo ne žmonija ir tuo pačiu nežinoma kame slypi programos raktas, o ir pati programa. Galbūt ji net ne mūsų kūne.

Įsivaizduokime paprastą atvejį – tam, kad kompiuteris būtų saugiau paleistas (kad neprieitų svetimi), kai kurie žmonės prieš jo paleidimą įkiša į jo lizdą duomenų kaupiklį, kuriame būna įrašytas startavimo kodas su paleidimo parametrais svečiui, vaikui arba su visomis teisėmis ir galimybėmis administratoriui-šeimininkui. Naujesniuose kompiuteriuose Microsoft apskritai įveda nuotolinį valdymą (bent jau planavo), kai prie savo kompiuterio galima prisijungti tik telefono pagalba, jame pačiame nesuvedant jokių slaptažodžių.

Tai štai, kartą užsikrovęs kompiuteris gali dirbti tol, kol jo neišjungs arba neišsijungs automatiškai pagal programą. Duomenų kaupiklis reikalingas tik startui, vėliau jis ištraukiamas iki sekančio karto.

Įsivaizduokime tą patį žmogaus atveju – jis toks pats biologinis kompiuteris, tik skirtingai nuo žmonių sukurto turi savivoką ir asmenybę, tačiau, panašiai kaip ir paprastas kompiuteris nedaug supranta apie savo paties sandarą, o dar mažiau apie tai, kas, kokiu būdu ir kada užprogramavo mūsų organizmą, kad turėdamas 30 trilijonų ląstelių visiškai neturi rūpintis jų darniu veikimu, kaip ir tomis bakterijų kolonijomis, kurių bendras skaičius gali viršyti ląstelių skaičių.

Visos detalės tiesiog gyvena sau, kad gyventų visas žmogaus kūnas, tačiau tuo pačiu jos visos dauginasi, dalinasi, miršta, yra suvirškinamos ir taip iki organizmui skirto gyvenimo ciklo pabaigos. Reikia pastebėti, jog visos miršta skirtingu metu, kad nemirtų visas organizmas, išskyrus tą dieną, kai užgęsta kūno gyvybė.

Iš vienų ir tų pačių kamieninių ląstelių, priklausomai nuo jų vietos organizme, susiformuoja visiškai skirtingo funkcionalumo ir sudėties ląstelės su savo baigtine gyvenimo trukme. Ir ta galia, kuri tokią galingą biologinio organizmo vystymosi programą sugeba sutalpinti į mažą sprematozoidą, startuojantį kiaušialąstės vystymąsi ir po to joje ištirpstantį, vargu ar paliko tokio lygmens, kokia dabar yra žmonija, atstovams, galimybę kažką keisti jau išsivysčiusiame organizme ar kištis į jį savo „purvinais pirštais”. Ir tą supranta mokslininkai

Bet milijardieriai irgi atėjus metui supranta, kad su savimi visko neišsineš – ši mintis jiems neleidžia ramiai gyventi kiek skirta, o mokslininkai gauna bent kelis metus garantuotą darbą ir gerą atlyginimą, todėl mielai imasi tokių neįvykdomų užduočių, kurias galima spręsti amžinai.