infa.lt

nuotr. montažo autorius nežinomas

Lietuvos sanitarinį-policinį-landsberginį režimą vis dažniau ištinka priešmirtiniai traukuliai. Bijodami visuomenės ir neišvengiamo atpildo už per tris dešimtmečius nuveiktus valstybės naikinimo ir prichvatizavimo darbus, laikinai Lietuvos teritoriją administruojanti nusikalstama grupuotė „kovoje su koronavirusu” rado aukso gyslą. Prisidengiant pandemija įvedinėjama tiesioginė nedidelės politinę klasę ir žiniasklaidą užvaldžiusios mažumos diktatūra.

Ji skirta visuomenei supriešinti, po imitacinės demokratijos procedūrų priedanga sukurtoms savo privilegijoms ir jas užtikrinančiai sistemai išsaugoti. Paskutinis žingsnis šiame valstybės pagrindų naikinimo kelyje buvo siekis žūt būt priimti privalomų (t.y.priverstinių) skiepų įstatymą tam tikrų kategorijų darbuotojams.

Nėra nei vieno sveiko proto žmogaus, kuris nesuprastų, jog tai tik pirmas žingsnis į privalomą visų gyventojų vakcinavimą. „Overtono lango” principu testuojant visuomenės nuomonę ir ją pratinant prie būsimų sprendimų, privalomai vakcinuojamų asmenų sąrašas būtų nuolat pildomas iki pabaigos.

Niekam iš valdančiosios „daugumos”, atstovaujančios nepilnus 20 proc. tautos, kurie padėję priešakines kojytes ant Konstitucijos prisiekinėjo jai ištikimybę ir kvietėsi padėti Dievą, nerūpėjo piliečių segregacija, diskriminacija pagal pažiūras, teisė į darbą, gydymą, poilsį, laisvą judėjimą, žmonių bendravimą ir net šeimų šventes. Lietuvos Respublikos piliečių referendumu patvirtintoje Konstitucijoje įtvirtintas pamatines teises ir laisves buvo pasiryžta iš esmės sunaikinti.

Ir visa tai tik tam, kad sunaudoti jau seniai pasenusias, nuo pradinio viruso štamo, kurio seniai nebėra, sukurtas ir pagamintas apsaugoti vakcinas, kurios nuo paskutinės viruso atmainos nei apsaugo, nei stabdo ligą.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. dozių, daugelio jų galiojimo terminas eina į pabaigą. Užsakyta dar beveik 3 milijonai „naujesnių” vakcinų, kurios esą jau apsaugos nuo naujų atmainų, nors kai jas pagamins ir pristatys, virusas jau bus mutavęs ir vėl kitoks.

Tai labai primena, kaip vienas skaitytojas taikliai nurodė, „sušaudymą paskutinę karo dieną”. Omicron atmaina visame pasaulyje jau pripažįstama kaip lengva, šalys pereina nuo didelių ribojimų prie mažesnių, o nuo mažesnių – prie jų visiško atsisakymo ir pripažinimo COVID19 sezonine liga, lygia gripui.

Tam buvo mestos visos „visuomeninės” ir „nepriklausomos” žiniasklaidos pajėgos. Diskusijos nebuvo jokios, „forumuose”, vadovaujamuose Švonderio padėjėjas primenančių vedėjų, buvo skleidžiama neapykanta, patyčios ir panieka diktatoriškos valdžios užmačioms nepritariantiems „laisviausios ir demokratiškiausios pasaulyje” kolonijos piliečiams. Nepasigėdinta net pateikti balsavimams klausimą, ar nederėtų atsisakiusiems skiepytis „užkurti pragarą”.

Tam užkirto kelią patys žmonės, iš vakaro socialiniuose tinkluose paskleidus iniciatyvą siųsti kiekvienam Seimo nariui asmeninius laiškus su reikalavimu laikytis Konstitucijos ir nebalsuoti už šį diskriminacinį įstatymą. Žmonės rašė laiškus iki vidurnakčio, jų buvo išsiųsta tūkstančiai.

Ir tai buvo paskutinis lašas svyruojantiems tarp lojalumo valdantiesiems ir noro išlikti politikoje seimūnams. Net socdemai, antradienį po pateikimo balsavę UŽ, priėmimo metu už priverstinę vakcinaciją nebalsavo. Paklausė tautos.

Tai sukėlė didelį diktatūros stūmikų nepasitenkinimą. Apimtas įtūžio E.Gentvilas negailėjo kritikos kolegoms: „Man apmaudu, kad žmones paveikia tokios priemonės: mes pašto dėžutėse radome labai daug laiškų susirūpinusių medikų ar socialinių darbuotojų. Aš taip pat juos gaunu, bet aš turiu savo supratimą. Man gaila, kad politikai, vieną dieną galvodami vienaip, gauna daug laišku, kurie yra užsiundyti, vienodu tekstu, su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis ir viskas „aš turiu klausyti tautos“.

Taigi, šis valdančiųjų planas žlugo. Diktatūrinis, demokratijos nezabudkėmis ir privatizuotu patriotizmu dangstomas sanitarinis-policinis-landsberginis režimas byra gabalais toliau.

Kiek jis dar išliks ir ar išliks iki kadencijos pabaigos iš viso – klausimas. Stiprėjant geopolitinei priešpriešai ir artėjant savo pačių nemokšiškos užsienio politikos sukeltai ekonomikos krizei, iki nebepakeliamų aukštumų kylant kainoms šio klausimo sprendimas priklausys tik nuo žmonių kantrybės, kurios riba jau nebetoli.