infa.lt

Valdantieji ir, greičiausiai, opozicija taip pat, – siekia panaikinti iš politinės sistemos Rinkimų komitetus, kuriuose kandidatuoja visuomenės nariai, atimantys iš partijų kai kurias Seimo narių vietas. Balsavimas parodys – kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra tikros opozicijos ir kiek korupcijoje paskendusių žmogelių, pasivadinusių politikais:

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas ir Seimui pasiūlyti reikalingus įstatymų pakeitimus, baigė darbą ir teikia svarstymui įstatymų paketą. Įstatymų projektais būtų stiprinamos politinės partijos, skaidrinamas rinkimų procesas ir atliekami kiti pakeitimai, kurių jau ilgai prašė rinkimų dalyviai ir Vyriausioji rinkimų komisija.

Darbo grupė Seimo valdybai teikia naują konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą, taip pat jį lydinčius įstatymų projektus: Politinių organizacijų įstatymą, kuris pakeis dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą, ir kelių Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymą.

„Pirmiausiai norėčiau pasidžiaugti itin sutelkta ir konstruktyvia darbo grupės veikla. Bene aktyviausiai joje reiškėsi Seimo opozicijos atstovai, kurių daugelis siūlymų yra integruoti į teikiamą Rinkimų kodeksą ir lydinčius įstatymų projektus. Per tikrai ilgą ir išsamų procesą išnagrinėjome daugiau nei 170 pasiūlymų ir aptarėme pačią rinkimų sistemą. Kardinalių rinkimų sistemų pokyčių nesiūlome, nes tai, ką turime šiuo metu šalyje, matyt, yra geriausia, dėl ko galime sutarti. Taip pat žmonės yra pripratę prie Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų tvarkų, todėl čia žiūrime konservatyviai: jei nesugedo, nekeiskime“, – teigė darbo grupės vadovas, konservatorius, Andrius Vyšniauskas.

Pasak darbo grupės vadovo, daugiausiai dėmesio parengtuose įstatymų projektuose buvo skirta partijų sustiprinimui ir rinkimų proceso maksimaliam skaidrinimui.

„Rinkimų komitetai iš dabartinės „šešėlinės“, neapibrėžtos formos pavirs normaliomis, atsakingomis politinėmis organizacijomis, kurios galės vykdyti veiklą ne tik kelis mėnesius prieš rinkimus. Šiuo atsakomybės požiūriu jie priartės prie partijų ir tai leis šalyje turėti vienodas rinkimines taisykles visiems rinkimų dalyviams. Taip pat partijos galės steigti analitinius centrus, o tai sustiprins jų programas ir geriau parengs valstybės valdymo iššūkiui.

Pats rinkimų procesas skaidrės, nes bus atveriama daugiau duomenų apie kandidatus ir jie bus gaunami paprasčiau, nebeliks pilkųjų zonų politinės reklamos taisyklėse ir galimybės kampanijos metu neviešinti dalies aukotojų. Pats kampanijos procesas paprastės, nes nebeliks draudimo politinei reklamai šeštadieniais, o aukojant lėšas kandidatams nebus reikalaujama turto deklaracijų“, – svarbesnius pasiūlymus pabrėžė A. Vyšniauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius, Stasys Šedbaras primena, kad Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas buvo priimtas dar 2012 m. pradžioje, jame, tarp kitų, buvo įrašytas ir Rinkimų kodeksas. Pasak S. Šedbaro, prireikė dešimties metų, kad įgyvendintume pareigą vienoje vietoje turėti visų valdžios grandžių, formuojamų rinkimais, įstatymą.

Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo statusas įneš stabilumo į Lietuvos politinę sistemą, eliminuos galimybę lengvai keisti rinkimų ,,žaidimo taisykles“ pagal vienu ar kitu metu dominuojančios parlamentinės daugumos užgaidas. Plačiai išdiskutavę ir priėmę šį kodeksą, jį keisti galėtume tik mažiausiai 85-iais Seimo narių balsais, tai yra tik pasiekę platų sutarimą parlamente.

„Galėčiau pritarti, kad darbo grupės darbas galėtų būti geru pozicijos ir opozicijos bendradarbiavimo pavyzdžiu. Išties nuveikėme didelį ir kruopštų darbą viename dokumente sugebėję kodifikuoti Lietuvoje vyksiančius visų lygių rinkimus ir ištaisyti per metų metus praktikoje pastebėtas spragas ir teisės aktų netobulumus. Jų išties buvo nemažai. Visgi gal kiek apmaudu, kad darbo pradžioje grupės kelti itin ambicingi planai iš esmės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemą bent jau šiame etape pasiekti nebuvo.

Kadangi rinkimų kodeksas bus konstitucinis įstatymas, vėliau daryti bet kokius pakeitimus bus nepaprastai sudėtinga. Kita vertus, labai svarbiu laikau Politinių organizacijų įstatymą, kuriame galų gale yra aiškiai apibrėžta komitetų samprata, jų vieta, teisės ir pareigos.

Nepaisant to, kad, mano manymu, šioms organizacijoms kur kas labiau būtų tikęs „Politinių susivienijimų“ pavadinimas, aiškus tokių vienetų reglamentavimas bus tikrai rimtas žingsnis suteikiant daugiau sąžiningumo ir skaidrumo tiek visų dalyvaujančiųjų rinkimuose, tiek ir rinkėjų atžvilgiu“, – sakė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas, liberalas Raimundas Lopata, kuris taip pat dalyvavo darbo grupės veikloje, pabrėžė, kad Rinkimų kodekso pertvarka yra savalaikė ir buvo tiesiog būtina. Pasak jo, rinkimus reikėjo ir susisteminti, ir  visą rinkimų sistemą nuskaidrinti. R. Lopata taip pat pabrėžė, kad rinkimai – Respublikos pamatas ir ateities brėžtis.

„Rengiant Rinkimų kodekso projektą darbo grupės nariai turėjo rimtos nuolatinės veiklos visus metus, nes apie bendrą rinkimų kodeksą kalbėta jau 20 metų. Viena iš temų buvo detaliau reglamentuoti rinkimų komitetų veiklą, suteikiant jiems bendrą politinių organizacijų juridinę veiklos formą, kaip ir partijoms. Taip rinkimų komitetai prisiimtų daugiau atsakomybės ir nebūtų vien formalūs į rinkimus orientuoti dariniai, o po jų tik „pasiliekantys popieriuje“.

Be to, iki rinkimų komitetai dažniausiai dubliuodavo veiklą ir veikdavo kaip to paties pavadinimo asociacijos, galėjo gauti verslo paramą ir vykdyti tas pačias politines kampanijas, tačiau jau be atskaitomybės Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kalbant apie tiesioginius merų rinkimus, jie turi atitikti aukščiausią valstybės įstatymą – Konstituciją. Todėl Rinkimų kodekse siūlome atskirai reglamentuoti tiesioginius merų rinkimus, nors tarybos narių ir merų rinkimų tvarkos nesikeistų“, –  teigė Seimo narys, konservatorius  Andrius Kupčinskas.

Darbo grupei vadovavo konservatorius Andrius Vyšniauskas, jos veikloje dalyvavo Seimo nariai DP narys Valentinas Bukauskas, konservatorius Stasys Šedbaras, socdemas Julius Sabatauskas, laisvietis Vytautas Mitalas, konservatorius Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, liberalas Raimundas Lopata, valstietė Rūta Miliūtė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir Lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė. Taip pat grupėje dirbo Seimo kanceliarijos darbuotojai ir procese aktyviai dalyvavo Vyriausioji rinkimų komisija.

infa.lt komentaras:

Pagal balsavimą už šį projektą pamatysime, kiek turime tikros opozicijos Seime – šis balsavimas išskaidrins tuos, kurie nori turėti daugiau galimybių patys išsilaikyti valdžioje ir tuos, kurie vis tik siekia palikti bent kiek demokratijos rinkimų karuselėje.