infa.lt

infa.lt montažas

Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, susiejantį klimato kaitą su tarptautinio saugumo klausimais. Airijos ir Nigerio pasiūlytam projektui pritarė 12 iš 15 Tarybos narių. Prieš balsavo tik vetavusi Rusija ir Indija. Kinija susilaikė, praneša euronews.

„Tarptautinė bendruomenė yra labai susiskaldžiusi dėl klimato klausimų“, – komentuodamas Rusijos sprendimą sakė nuolatinis Rusijos atstovas JT Vasilijus Nebenzja. Jis pavadino rezoliucijos tekstą bandymu primesti pasaulio bendruomenei „klimato aktyvistų poziciją“. „Tai iš tikrųjų sukeltų gilų susiskaldymą, atšauktų kovą su klimato kaita“, – pabrėžė jis.

Tekste generalinis sekretorius António Guterres raginamas „į bendrą Jungtinių Tautų konfliktų prevencijos strategiją, kaip centrinį elementą įtraukti su klimatu susijusias saugumo rizikas“.

Veto teisės neturinti Indija palaikė Rusijos poziciją, teigdama, kad visuotinis atšilimas daugiausia yra ekonominės plėtros klausimas.

Rezoliucijoje JT vadovas taip pat raginamas per dvejus metus pateikti ataskaitą „dėl neigiamo klimato kaitos poveikio saugumui (…)“ ir rekomendacijas, kaip spręsti šias rizikas.

JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad Rusijos veto „neturi jokio pateisinimo“. „Klimato krizė yra saugumo krizė“, – sakė ji.

Airijos ir Nigerio ambasadoriai Geraldine Byrne Nason ir Abdou Abarri griežtai pasmerkė veto teisės egzistavimą Saugumo Taryboje, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo laikų liko tik penkių nuolatinių narių (JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos ir Britanijos) prerogatyva.

Anot jų, ši teisė yra anachronizmas, galintis sutrukdyti Tarybai vykdyti savo taikos ir saugumo mandatą.
–
Ginčai dėl klimato
–
Ketvirtadienį Nigerijos prezidentas Mohamedas Bazumas atvyko į JT pasisakyti palaikydamas rezoliuciją. „Pats laikas Tarybai, vykdant prevencijos mandatą, apsvarstyti klimato kaitos riziką saugumui kaip papildomą mūsų taikos ir saugumo architektūros elementą“, – paaiškino jis.

„Tiesioginis terorizmo ir klimato kaitos ryšys mums toli gražu nėra akivaizdus“, – atsakė Nebenzia ir pridūrė, kad rezoliucija „sukeltų painiavą ir kartotųsi“ su kitais forumais, sprendžiančiais globalinio atšilimo klausimus.

Rusija neginčija klimato kaitos įtakos konfliktams, tačiau „į kiekvieną šalį ir regioną reikia žiūrėti atskirai“. „Bendras ir automatinis požiūris į konflikto priežasčių šalinimą atitraukia Saugumo Tarybą nuo šių klausimų sprendimo“, – pirmadienį pakartojo Rusijos ambasadorius.

Prancūzija taip pat mano, kad yra „aiškus ryšys“ tarp visuotinio atšilimo ir saugumo, nes vandens prieinamumas, maisto trūkumas ir klimato nesaugumas leidžia „ginkluotoms grupėms klestėti“ pasinaudojant gyventojų pažeidžiamumu.

Tuo tarpu Rusijos pateiktame pareiškime, kurį cituoja TASS,  pažymima, jog pateiktame dokumente buvo pasiūlytas vienpusis požiūris – per klimato problemas – spręsti konfliktus ir grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui, ir neatsižvelgti į visus kitus aspektus situacijų, kuriose šalys konfliktuoja arba atsilieka socialinės ir ekonominės plėtros lygmenyje.

„Tenka konstatuoti, kad už tokios linijos nestovi rūpestis šalimis ir žmonėmis, susiduriančiais su klimato kaitos problemomis“, –  pabrėžiama nuolatinėje atstovybėje. Mes tai vertiname kaip bandymą perkelti kaltę pačioms besivystančioms valstybėms ir sukurti naują svertą, kurio dėka galima bus diktuoti savo matymą, kaip įvykdyti įsipareigojimus klimato kaitos klausimais, ilgalaikėje perspektyvoje – inicijuoti beveik bet kurios šalies įtraukimą į Saugumo Tarybą. darbotvarkę dėl klimato priežasčių, nes klimato problemos jaučiamos visame pasaulyje.