infa.lt

Ištrauka iš Michailo Supotnickio „Apybraižos apie maro istoriją“:

Kai 1530 m. Ženevą užklupo buboninis maras, viskas buvo paruošta. Netgi buvo atidaryta ligoninė nuo maro. Su gydytojais, felčeriais ir slaugytojomis. Prekeiviai paaukojo, magistratas kas mėnesį skirdavo subsidijas. Pacientai nuolat pamėtėdavo pinigėlių, o jei vienas iš jų mirdavo vienišas, visas turtas tekdavo ligoninei.

Bet tada ištiko bėda. Maras ėmė trauktis. O subsidijos su mokėjimu už išlaikymą priklausė nuo pacientų skaičiaus. 1530 m. Ženevos ligoninės personalui neegzistavo gėrio ir blogio klausimas. Jei maras duoda pinigų, tai maras yra gėris. Ir tada gydytojai pradėjo kurti patys tą gėrį.

Iš pradžių jie tiesiog nuodijo pacientus, kad padidintų mirtingumo statistiką, bet greitai suprato, kad statistika turi būti ne tiesiog mirtingumas, bet mirtingumas nuo maro. Tada jie pradėjo pjaustyti nuo mirusiųjų kūnų pūlinius, juos džiovinti, malti į miltelius ir duoti kitiems ligoniams kaip vaistus.

Tada šiais milteliais pradėjo barstyti daiktus, nosines ir keliaraiščius. Tačiau maras kažkaip toliau traukėsi. Matomai džiovinti bubonai blogai veikė. Tada gydytojai išėjo už ligoninės ribų ir pradėjo naktimis buboniniais milteliais apdoroti durų rankenas , pasirinkdami tuos namus, kuriuose vėliau galėtų pasipelnyti.

Kaip rašė šių įvykių liudininkas, „visa tai kurį laiką liko paslaptis, bet velniui labiau džiaugiasi nuodėmių pagarsinimu, o ne jų slėpimu“.

Trumpai tariant, vienas iš eskulapų tapo toks įžūlus ir aptingęs, kad nusprendė naktimis nesiblaškyti po miestą, o dieną tiesiog išmesti miltelių pakuotę į minią. Smarvė pakilo iki dangaus, ir viena iš moterų, per laimingą atsitiktinumą neseniai išėjusi iš šios ligoninės, pažino, kas taip kvepia.

Darbuotojas buvo supakuotas ir atiduotas į geras atitinkamų meistrų rankas. Ir tie jau pasistengė iš jo išgauti kuo daugiau informacijos.

Bendrai paėmus, egzekucija truko kelias dienas. Išradingi hipokratai buvo pririšti prie vežimų stulpų ir vežiojami po miestą. Kiekvienoje sankryžoje budeliai karštomis žnyplėmis iš jų išplėšdavo mėsos gabalus. Po to jie išvedė juos į aikštę, nukapojo galvas ir ketvirčiavo dalimis, o tos dalys buvo nugabentos į visus Ženevos rajonus, visų pamokai.

Išimtis buvo padaryta tik ligoninės prižiūrėtojo sūnui, kuris procese nedalyvavo, tačiau prasitarė, kad moka gaminti mikstūras ir paruošti miltelius, nebijant užsikrėtimo. Jie tiesiog nukirto jam galvą „siekdami užkirsti kelią blogio plitimui“.