infa.lt

liberation.fr

Diplomatinis imunitetas niekada nėra pažeidžiamas, ko gero, vien tik „amerikiečių filmuose“, ironizuoja Libération apžvalgininkė Natali Rolen (Nathalie Raulin). Pastaraisiais mėnesiais, iškart keletui suinteresuotų pusių – konkrečiai, fondams, spekuliuojantiems Argentinos obligacijomis, o taip pat buvusios naftos kompanijos JUKOS, kažkada priklausiusios rusų oligarchui Michailui Chodorkovskiui, akcininkams, – pavyko „pasiekti neįmanomą“ ir paminti šią normą, gerokai pakenkus diplomatiniams Prancūzijos santykiams su jos partneriais, paaiškina žurnalistė.

2014 metų liepą, Nuolatiniai trečiojo teismo rūmai Hagoje pripažino JUKOS akcininkų-ieškovų teisių pažeidimą ir priteisė jiems kompensaciją, lygią 50,2 milijardo dolerių, primena Rolen.

Nežiūrint į tai, kad šis sprendimas galėjo būti ateityje anuliuotas ar pakeistas, jis galiojo Prancūzijos teritorijoje – o tai reiškė, jog visi Rusijos aktyvai Prancūzijos žemėse akimirksniu tapo JUKOS akcininkų „teisėtu grobiu“, kurį medžioti jie ir pradėjo jau tų pačių metų rudenį, pabrėžia Libération apžvalgininkė.

Šiai dienai prancūzų teismai bendroje sumoje priėmė apie 200 sprendimų dėl Rusijos Federacijai priklausančio turto, esančio Prancūzijos teritorijoje, arešto.

Prancūzijos vyriausybė pradžioje neišsakė jokių prieštaravimų prieš tokius žingsnius – vis tik Prancūzija tapo populiaria vieta sprendžiant tarptautinius ginčus, kaip tik „jos teisinės sistemos liberalaus pobūdžio dėka“ , rašo autorė. Tačiau 2014-ųjų gruodį situacija tapo gerokai sudėtingesnė : šįkart buvo areštuoti Rusijos pasiuntinybės aktyvai Prancūzijoje, iki tol saugomi visiško imuniteto.

Žinoma, po tokio sprendimo „diplomatinis klimatas santykiuose tarp prancūzų ir rusų diplomatų tapo poliariniu“, komentuoja Rolen.

Tuo tarpu, JUKOS ieškovų „landumas“ išgąsdino netgi jų nuosavus advokatus, kurie norėdami „pridengti užnugarį“, kreipėsi į tuometinio Prancūzijos užsienio reikalų ministro, Laurent Fabius aplinką. Libération duomenimis, juristai gavo ganėtinai kietą atsaką – prancūzų diplomatai jiems papasakojo, jog jų klientų operacija buvo neteisėta ir pilnai galėjo jiems pasibaigti kalėjimo bausme. Ko pasekoje, spaudimas šia kryptimi buvo nutrauktas, o po keleto dienų RF vėl atgavo savo sąskaitų kontrolę.

Beje, JUKOS akcininkai pasirodė tiek aktyvūs, jog jų veiksmai pasekoje ėmė kelti grėsmę ne tik „diplomatiniams tarpusavio nesutarimams“ , tęsia Rolen. „Teisminių antpuolių“ taikiniais neužilgo tapo ir stambios prancūzų įmonės dirbančios Rusijoje ir skolingos šalies vyriausybei bei vietos kompanijoms – pavyzdžiui, kosminis koncernas Arianespace, kurio partnerystė su „Roskosmosu“ „sukėlė apetitą“ JUKOS medžiotojams.

Tuo pačiu, lėšų areštas, kurias Arianespace turėjo grąžinti rusiškiesiems partneriams buvo inicijuojamas ne kartą, pastebi medžiagos autorė. Kaip papasakojo su situacija susipažinęs Libération šaltinis, po to, kai Prancūzijos teismas pripažindavo, jog „Roskosmos“ nėra susijęs su Rusijos Federacija, o atitinkamai lėšos, kurios turi būti sumokėtos šiai kompanijai negali būti areštuotos, akcininkai, „keisdami vienas kitą paeiliui“, tiesiog iš naujo inicijuodavo areštą per teismą.

Išsigelbėti nuo „prievartavimo“ nepavyko netgi prancūzų valdžiai, tvirtina Rolen. 2015-ųjų vasarą, JUKOS akcininkai rengėsi „nureketuoti“ Paryžių milijardui €urų, kurį Prancūzija turėjo sugrąžinti Rusijai kaip netesybas už atsisakymą perduoti desantinius „Mistral“ klasės laivus.

Libération duomenimis, prancūzų diplomatai, žinoję apie tokias galima rizikas, tų pačių metų rugpjūčio pradžioje, slapta išvyko į Maskvą, kad nedelsiant ir pilnai sugrąžintų Kremliui visus pinigus.

„Tas faktas, kad šis klausimas buvo sprendžiamas taip paskubomis ir slapčia, – be to esant biudžeto deficitui, kai dėl šio žingsnio pablogėjo Prancūzijos finansiniai rodikliai, kuriuos ji turėjo perduoti į Briuselį, – pakankamai aiškiai parodo, koks stiprus buvo spaudimas“, – paaiškina žurnalistė. Kaip pasirodė, Prancūzijos valdžia skubėjo ne veltui: jau sekančią diena po slaptos kelionės, Prancūzijos valstybės iždininkas gavo reikalavimą iš vieno JUKOS akcininkų nedelsiant perduoti jam skolinį įsipareigojimą, patvirtinantį esant Prancūzijoje milijardo dolerių skolos sumą , sakoma straipsnyje.

Prancūzijos valdininkus ganėtinai erzino tokia reikalų eiga, tačiau 2015-ųjų rudenį šį susierzinimą ėmė keisti visavertis nerimas, rašo Rolen. Būtent tada, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „simetriško atsako“ įstatymą, kuris iš esmės, suteikė Rusijai teisę elgtis su užsienio valstybių atstovybėmis taip pat, kaip su Rusijos atstovybėmis bus elgiamasi užsienyje. „Situacija rizikuoja pavirsti iš sudėtingos į pragarišką“, – konstatuoja Libération apžvalgininkė. .

Bandydama nutraukti piktnaudžiavimus, prancūzų vyriausybė nutarė pasinaudoti „Sapin-2 įstatymu|“ – finansų ministerijos sukurtu projektu, nukreiptu kovai prieš korupciją: įstatymo projekte buvo įtraukta speciali nuostata, įgavusi pavadinimą „24 Straipsnis“, pasak kurios, aktyvų areštas vykdant teismo sprendimą gali būti įgyvendinamas tik po atitinkamo teisėjo sprendimo, pažymima straipsnyje.

Nauja dar nepriimto įstatymo nuostata apie kovą su korupcija buvo priimta visuomenės priešiškai: Prancūzijos laikraščiai mirgėjo pasipiktinimo kupinoms antraštėmis ir straipsniais apie tai, jog „24 Straipsnis“ yra ne kas kita, kaip „dovana Putinui“ ir pavers Prancūziją „prieglobsčiu valstybėms-nusikaltėlėms“, – rašo straipsnio autorė.

Esant tokiai situacijai, konstitucinių įstatymų klausimų, įstatymų leidybos ir Nacionalinio Prancūzijos Susirinkimo – žemesniųjų parlamento Rūmų komisija, gegužės 25 dieną priėmė sprendimą pašalinti „24 Straipsnį“ iš įstatymo projekto teksto.

Tai milžiniškas „žingsnis atgal“ šalies vyriausybei, kuriai tenka sunkus susirėmimas su įstatymu, pastebi Libération apžvalgininkė. Tačiau, kaip papasakojo leidiniui šaltinis iš ministrų kabineto – šiam mūšiui jie pasiruošę.

„Žinoma, jog mes norime, kad JUKOS akcininkų advokatai nustotų krauti visomis kryptimis, nekreipdami jokio dėmesio į mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, – pareiškė valdininkas.