infa.lt

Aplinkos ministras S. Gentvilas: subsidijos iškastiniam kurui ir lengvatos elektrai iš nesaugių elektros šaltinių, prieštarauja nacionaliniams interesams

INFA.LT
2021.11.24 15:59

Vyriausybė pritarė nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat bus apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.

Kartu šiomis Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didės. Šios mokestinės naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui. Nors gamtinėms dujoms CO2 dedamoji taikoma nebus, vis dėlto nuo 2025 m. kai kuriais atvejais bus siaurinama dabar joms taikoma akcizų lengvata.

Tiesa, lengvatiniai tarifai kol kas lieka žemės ūkio mašinose naudojamam „žaliajam dyzelinui“ ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, iškastiniam kurui taikomas subsidijavimas ir lengvatos iš nesaugių elektros šaltinių importuojamai elektrai yra žalingi ne tik aplinkai, bet iš esmės prieštarauja nacionaliniams interesams ir neskatina kurti investicijų Lietuvoje.

„Valstybės lengvatos iškastiniam kurui iš mūsų visų kasmet atima apie 90 mln. eurų įplaukų, kurias galėtume nukreipti į žaliosios ekonomikos pertvarką ir naujoms darbo vietoms kurti. Maža to, jeigu valstybė toliau lengvatomis remtų didžiausią taršą sukeliantį kurą, Europai iki 2030 m. už tai vis tiek turėtume sumokėti iki 0,5 mlrd. eurų – tik šįkart iš visų sunešamo šalies biudžeto“, – teigia Simonas Gentvilas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rugsėjo pabaigoje pristačiusi pirmąjį Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą, pažymėjo, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizo tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto akcizo tarifo lygio. Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Todėl parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu. Padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l. Be to, nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Preliminariai skaičiuojant, neįgyvendinti klimato švelninimo ir taršos mažinimo tikslai per ateinančius 8 metus pareikalautų iš biudžeto 450 mln. eurų.

„Peržiūrėdama akcizus ir jų lengvatas Vyriausybė pirmiausia siūlo atsisakyti ypač žalingų aplinkai iškastinio kuro subsidijų, nes deginamą anglį, koksą, lignitą ar „raudoną“ dyzeliną jau dabar galime pakeisti alternatyvios energijos šaltiniais. Centriniam šildymui naudojamas biokuras jau šiandien yra pagrindinė kuro rūšis – turime šį pokytį paskatinti ir kitur“, – pabrėžia aplinkos ministras.

Siekiantiems pereiti prie netaršaus šildymo ar mažataršio transporto gyventojams valstybė siūlo plataus spektro subsidijų programą, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iš viso ateinantį dešimtmetį į žaliąją Lietuvos ekonomikos pertvarką iš skirtingų fondų ir programų atkeliaus apie 6 mlrd. eurų. Vien į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrą.

Akcizų įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 111

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...