infa.lt

Pasaulio lyderiai išvyko iš Glazgo neprisiėmę didesnių įsipareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį, be kurio mokslininkai prognozuoja klimato katastrofą planetai ir žmonijai dar šiame amžiuje. Viršūnių susitikimas neapsiėjo be malonių staigmenų ir skambių pareiškimų, tačiau vienybės nebuvo nei žodžiais, nei darbais.

Beveik visos pasaulio šalys susirinko Didžiojoje Britanijoje į JT konferenciją (Cop26), kad pirmą kartą po Paryžiaus susitarimo 2015 m. Cop21 patikrintų, kaip viskas vyksta ir ar žmonija gali susidoroti su globalaus atšilimo stabdymo iššūkiu. Nesusidoros, – prieš posėdį aiškino mokslininkai. Turime paspartinti.

Paspartinti nepavyko. Niekas nenorėjo prisiimti didesnių įsipareigojimų bei išlaidų savo šalių ekonomikų ir gerovės sąskaita.

Atviro kivirčo pavyko išvengti, tačiau nuosėdos išliko: atvyko ne visi (nebuvo Rusijos, Kinijos, Indijos) , o atvykusieji arba žarstėsi šūkiais ir lozungais, arba reiškė pretenzijas ir priekaištus. Nebuvo jokio dialogo, nebuvo net kalbos apie pasiaukojančią vienybę ir judėjimo bendro tikslo link spartinimą.

Vieni pasirašė pasižadėjimą mažinti metano emisiją, kiti dar kartą pasižadėjo ateityje nekirsti miškų, treti išvis neatvyko ir nieko naujo nežadėjo. Bet visa tai yra atskiri papildomi ir nelabai įpareigojantys susitarimai, o pagrindiniai susitikimo tikslai – pažadai atsisakyti anglies ir paspartinti „žaliąją“ revoliuciją – nebuvo pasiekti.

Cop26 paskelbtais tempais bus „labai sunku pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus“, viršūnių susitikimo pabaigoje BBC sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas.

Reziume: šalys išmoko skaičiuoti pinigus ir vertinti savo rinkėjų lojalumą – savo ekonomikų sąskaita niekas nebenori kurti bendros pasaulio gerovės. Globalus „pasaulio atšilimo” projektas žlunga akivaizdžiai – gąsdinant vis augančia koronaviruso pandemijos ir artėjančio pasaulinio karo grėsme, sunku priversti šalių lyderius galvoti apie tai, kas bus dar negreit, ir ne garantija, kad apskritai bus..