infa.lt

deutsche-wirtschafts-nachrichten.de

Švedija sudarė „Susitarimą apie palaikymą iš priimančiosios pusės“ su NATO, prisiėmusi įsipareigojimus teikti pagalbą aljanso kariuomenei savo šalyje, rašo Deutsche Wirtschafts Nachrichten. Susitarimas leidžia karinei organizacijai valstybės teritorijoje dislokuoti savo kontingentą ir vykdyti mokymus. Tokiu būdu Švedija, nebūdama NATO nare, suartėja su aljansu ir siunčia signalą Rusijai, pastebi leidinys.

Iki šiol šalis laikėsi nuošalyje nuo karinių priešpriešų ir įvairių aljansų, primena straipsnio autorius. Tačiau Švedija atsisakė savo istorinės pozicijos todėl, kad saugumo politika turi „atitikti laikmečio reikalavimus“, pareiškė švedų gynybos ministras Peter Hultqvist. Pasak jo, požiūrio pasikeitimo priežastimi tapo Rusijos agresija Ukrainoje, o taip pat aktyvesnis špionažas, branduolinė retorika ir Švedijos oro erdvės pažeidimai iš Rusijos pusės. Hultqvist nuomone, užpuolimas iš RF pusės mažai tikėtinas, tačiau jis vis tiek mano esant būtinu pasiųsti Maskvai „atgrasymo signalą“.

Susitarimas iššaukė ginčus šalies politinių partijų tarpe, tęsia leidinys. Kairioji Švedijos partija kreipėsi su siūlymu atidėti susitarimo įsigaliojimą. Šio politinio susivienijimo atstovai baiminasi, jog šalyje gali būti dislokuotas branduolinis ginklas. Solidarią poziciją išsakė ir „Švedijos Demokratai“, pažymėję, jog susitarimas pakerta pasitikėjimą valstybe, kuri užsienio politikoje visada prisilaikydavo neutralaus kurso. Tačiau vėliau, partijos vadovas Jimmie Åkesson pakeitė savo poziciją ir pasiūlė palaikyti susitarimą.

Valdančiojoje koalicijoje, sudarytoje iš social-demokratų ir žaliųjų, nuomonės taip pat išsiskyrė, tačiau po penkias valandas trukusių debatų didžioji deputatų dalis (254) vis tik balsavo už susitarimą. Svarstymų metu, Björn Söder iš „Švedijos Demokratų“ partijos, pareiškė, jog suartėdamas su NATO parlamentas „rizikuoja Švedijos saugumu“. Stig Henriksson, nuo Kairiosios partijos, pareikalavo vyriausybės sustabdyti „šliaužiantį įstojimą į NATO“.

Šalies gyventojų tarpe ši iniciatyva taip pat iššaukė nevienareikšmiškus vertinimus, rašo Deutsche Wirtschafts Nachrichten. Tačiau Švedijoje visuomeninė diskusija apie NATO keitėsi kartu su politiniu landšaftu. Tyrimų duomenimis, kuriuos Geteborgo universitetas vykdė nuo 1994 metų, NATO šalininkų gretos nuolat augo, kol 2014-aisiais viršijo aljanso priešininkų skaičių.

Ši dinamika atsispindėjo ir politikoje, teigia leidinys. Partijose atsirado nuotaikos įstoti į karinę organizaciją, tad šiandien už tai pasisako ne tik liberalai, bet ir nuosaikieji, centristai, o taip pat Krikščionių-Demokratų partijos nariai. Todėl susitarimą su NATO galima vertinti, kaip pirmą žingsnį prieš Švedijai pilnai įstojant į šį karinį aljansą, kuris vainikavo ilgos politinio neutraliteto politikos pabaigą šalyje, reziumuoja leidinys.