Andrius Martinkus. Ar lietuvių Tauta yra prakeikta?
Būna žodžių, kuriems labai sunku pritarti. Bet kuriems taip pat labai sunku prieštarauti. Štai pavyzdys.
Baltarusijos istorikas ir politologas Jurijus Ševcovas (gyvenęs ir dėstęs Vilniuje), svarstydamas klausimą, ar reikėtų kaip nors reaguoti į baltų tautų nykimą (o jos nyksta sparčiausiai pasaulyje iš visų tautų, turinčių savo „valstybingumą”), kokiu nors būdu joms padėti išlikti, atsako neigiamai.
„Tai grynai rusiškas, netgi krikščioniškas požiūris. Matai, jog kažkas šalia miršta – reikia išgelbėti. Be šito tu virsti gyvuliu. Tuo grindžiama rusų ir plačiau – krikščioniška – kultūra.
Iš dalies taip pat ir pokrikščioniška europinė. Tačiau lietuvių ir latvių atžvilgiu aš neskubėčiau taikyti tokį požiūrį. Nereikia siekti gelbėti šių tautų. Jos įsižeis ir priims tai kaip nedraugišką iššūkį. Ir priešinsis. Gausite priešą tuščioje vietoje. Jų vidinis laisvas pasirinkimas – užgesimas ir mirtis. Jos taip nusprendė. Šį sprendimą reikia suprasti ir netgi gerbti. Jos nenori gyventi. Nenori kurti. Nenori kažko daugiau, nenori galvoti apie ateitį.”
„Turiu įtarimą, jog tai – pats baltų gyvenimo kodas. Jie nuo pat savo registravimo rašytinėje istorijoje gęsta. Aš skaičiuočiau nuo Gotų imperijos sukūrimo. Arba, tiksliau, nuo gotų persikraustymo į pietus. Nuo to laiko, kas tik istorijoje benutiktų, baltų kultūros arealas mažėjo. Ar jie būtų viršuje, kaip Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, ar apačioje, kaip paskutiniais Žečpospolitos amžiais. Ar jie turi savo valstybę, ar neturi.
Jie geso kiekvienu jų egzistavimo laikotarpiu. Baltų kultūra – tai mirties kultūra. Užgesimo kultūra. Šią kultūrą reikia gerbti. Tai jų teisė. Ir kryžiaus žygiai, ir vėlyvas paviršutiniškas krikščionybės priėmimas – tai ne tuščioje vietoje. Šių kultūrų vystymosi logika kita. Jos pamatai padėti kažkur gotų epochoje. O gal ir prieš ją. Nereikia piršti jiems gyvenimo. Tegul gyvena ir miršta ramiai¹“
Šitie žodžiai buvo pasakyti 2017 metais.
2021 metų spalio 22 dieną savo feisbuko paskyroje Ševcovas paliko tokį įrašą.
„Nuostabi tauta. Kas bevyktų, jie mažėja. Traukiasi arba populiacijos, arba teritorijos mažėjimo prasme. Ir taip visą savo istoriją – per pastaruosius pusantro tūkstančio metų. Tarytum mirties pabučiuoti arba už kažką prakeikti. Visa baltų istorija – tai tarytum mirties siekimas. Mirimas²”
Po šiuo įrašu buvo įdėta nuoroda į Lietuvos statistikos departamento FB paskyrą. 2021 m. spalio 21 dienos įrašas: „Mirčių perviršis vėl auga”. Rekordas per pastaruosius 20 metų³
Aš – lietuvis. Ir aš nesutinku su Ševcovo diagnoze. Aš polemizavau su juo. Straipsnyje „Politinės rusofobijos erškėčiai” („Šiaurės Atėnai”, 2017.08.04, Nr. 15 (1271) (4 nuoroda)
Ir gavau tokią „lietuviškos” neapykantos dozę komentaruose, kokios turbūt nėra gavęs joks „Šiaurės Atėnų” autorius.
Šiandien polemizuoti su Ševcovu būtų dar sunkiau.
Matome patriotinės opozicijos demonstruojamą susivienijimo gebėjimo impotenciją. Girdėjome Nijolę Oželytę su pasimėgavimu sakant, jog po šimto metų Lietuva išnyks.
Girdėjome iš Vytauto Landsbergio, jog nieko tokio, jei ketvirtadalis žmonių išmirs.
Gal iš tikrųjų nėra verta išlikimo tauta, kurios istoriniam paradui vadovauja mizantropai ir degeneratai?
1 www.baltnews.lt/vilnius_new/20170712/1017351651.html
2 https://www.facebook.com/yury.shevtsov
3 https://www.facebook.com/Lietuvosstatistikos
4 http://www.satenai.lt/2017/08/04/politines-rusofobijos-erskeciai/
Įrašo autorius yra filosofijos mokslų daktaras.
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
255
Leidžiama ...
Jūs nesistebėkite, kad paskutinius 1,5 tūkstančius metų prasidėjo baltų tautų nykimas, nes prieš 2 tūkst. metų prasidėjo krikščionybės įsigalėjimas baltų žemėse ir tai jums jokio ryšio? Taip kaip ir Lenkijos iškilimas baltų žemėse ir tik dėl šv. Romos paramos, nes lietuviai niekada nebus tikrais krikščionimis, o tik netikrais kas tolygų išmirimui, arba bus patys savimi su savo protėviais, su savo didinga neiškraipyta istorija – kito kelio nėra…
Liūdnos, bet tikros mintys, todėl suvokdami tai, mes privalome gintis, nes liksime kalti prieš ateinančias kartas. Tokia Gėjropa – žlugs, o mums: „Kelkis, Lietuva”…
Kai krikščionybė atėjo į baltų žemes, baltai jau buvo susitraukę nuo Okos aukštupio (kur dabar Maskva) iki maždaug kur dabar yra. Pagonius baltus nuvijo nuo 90% arealo PAGONYS slavai. Krikščionybė čia niekuo dėta. Turbūt pagonių slavų dievukai buvo stipresni už pagonių baltų dievukus.
Jei atidžiau pažiūrėtumėte pamatytumėt dėsningumus – baltų žemėse įsigali slavai ir pasikrikštyja, įsigali ir pasikrikštyja… Greičiausiai gaudavo paramą su sąlyga, kad krikštas privalomas, taip kaip lenkai visiškai neaiškus darinys iš nieko atsiranda baltų žemėse ir štai jums Lenkija, ir tik dėl to, kad po šiai dienai turi šv. Romos paramą. Labai iškalbingas Vytauto karūnavimo atvejis. Popiežius siunčią karūną, o lenkai „pavagę”, o popiežiuks net pirštuku nepagrūmoja – nu nu nu… Arba Vilniaus atvejis kai iki pat 1993 metų Vilnius buvo Vatikanui Lenkijos parapija, o katalikai-pakalikai vis tiek eis, rems priešišką Lietuvai tikėjimą…