infa.lt

Aleksis Tsipras nuo pat pradžių pasisakė prieš griežtos ekonomijos priemones | nuotrauka Reuters

Graikijos parlamentas nubalsavo už nepopuliarų įstatymo projektą, numatantį pensijų reformą ir mokesčių didinimą.

Įstatymo projektas, būtinas tam, kad galima būtų gauti tarptautinę finansinę pagalbą (paskolą), jau aptarimo stadijoje iššaukė pasipiktinimo bangą šalyje.

Dvi dienas Graikijoje vyko visuotiniai streikai, protestai, nedirbo visuomeninis transportas.

Reforma numato kai kurių pensijinių išmokų mažinimą, keleto pensijinių fondų suliejimą, socialinių įmokų ir mokesčių vidutinėms ir didelėms pajamoms didinimą.

Šiuo metu Graikija negali gauti eilinės finansinės pagalbos dalies pavedimo lygios 5 mlrd €urų, kadangi viena iš jo gavimo sąlygų yra pensijų išlaidų mažinimas.

Vakar įvyko euro-grupės šalių atstovų susitikimas, kuriame didelis dėmesys buvo teikiamas Graikijos skolų krizei.

Debatai Graikijos parlamente pensijos reformos ir mokesčių kėlimo klausimu tęsėsi dvi paras.

Debatai parlamente visą laiką buvo lydimi protestų ir streikų | nuotrauka Reuters

Svarstymus lydėjo protesto demonstracijos Atėnuose ir Salonikuose. Atėnuose Graikijos policija panaudojo ašarines dujas susidūrimų su demonstrantais metu.

Kaip kurie demonstracijų dalyviai mėtė į policiją Molotovo kokteilius, į ką pastaroji atsakė šviesos-garsinėmis granatomis ir ašarinėmis dujomis.

Premjerui Aleksiui Tsiprui iš kairiosios partijos „Syriza“, pavyko įtikinti parlamentarus būtinybe patvirtinti minimą įstatymo projektą.

Milijardai eurų

Praėjusiais metais buvo pasiektas susitarimas tarp ES ir Graikijos dėl 86 mlrd eurų finansinės pagalbos pastarajai suteikimo.

Tačiau kreditoriai nuogąstauja, jog Graikija nesugebės išmokėti einamosios skolos, lygios 3,5 mlrd eurų. Ją būtina padengti liepos mėnesį, tačiau dėl to, kad susitarimai dėl reformų taip ir nebuvo pasiekti, Atėnai gali atsidurti padėtyje, kai negalės skolos gražinti.

Debatai parlamente vyko dvi paras | nuotrauka Reuters

Tarptautinis valiutos fondas ir kiti kreditoriai reikalauja, jog Graikija imtųsi sekančių žingsnių biudžeto ekonomijos srityje, kad surinktų 4 mlrd eurų fondą nenumatytam atvejui, jei reformos šalyje nebus įvykdytos pažadėtu mastu.

Grupės pareiškime sakoma, jog euro-zonos ministrai „vertins visą reformų paketą, o taip pat Graikijos skolos dydžio priimtinumą“.

Stambiausia graikų profsąjunga šias reformas pavadino „paskutine vinimi į pensininkų ir darbininkų karstą“.

Dabartinis streikas – jau ketvirtasis nuo to meto, kai Graikijos premjeras Aleksis Tsipras buvo pakartotinai išrinktas į savo postą.

Tsipras pradžioj pasisakydavęs prieš griežtos ekonomijos politiką, vėliau pasirašė susitarimą dėl finansinės pagalbos šaliai ir sutiko su kreditorių sąlygomis. Parlamente jis turi daugumą balsų – 153 iš 300.

Praėjusią vasarą, kaip krizė pasiekė piką, Graikija paskelbė defoltą ir nesugebėjo išmokėti eilinės įmokos pagal kreditus, o šalyje buvo imta kalbėti apie Graikijos pasitraukimą iš euro-zonos.

Šiuo metu Graikija jau mažina išlaidas. Iki 2018-ųjų, šalis jau turi jas sumažinti 3% skaičiuojant nuo BVP – tai apie 5,4 mlrd eurų.