infa.lt

Photograph: Nexu Science Communication

Kaip ir visų virusų, taip ir SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19, genomas įrašytas ribonukleino rūgštimi. Jis susideda iš kodonų – koduojančių trinukleotidus. Paprasčiau tariant, kodonas yra trys nukleotidai, kuriuose užkoduotas vienos ar kitos aminorūgšties inkliuzas (iš kurio susidaro virusinis baltymas). Jie žymimi raidėmis G, C, U, A. Viename kodone visada yra trys komponentai, pavyzdžiui, GCU, UAC ir t.t.

Tokiu būdu yra 64 galimi viruso genomo trijų raidžių vieneto deriniai. Kaip amerikiečių mokslininkai Stephenas Quay ir Richardas Muelleris pažymėjo straipsnyje, paskelbtame „Wall Street Journal“, SARS-CoV-2 virusas turi genomo seką, kuri praktiškai negalėjo atsirasti natūralių mutacijų pasekoje. Tuo pačiu metu ji yra žinoma kaip dirbtinė laboratorijos versija, dėl kurios virusas tampa labiau užkrečiamas ir destruktyvesnis.

Tai yra dvi, einančios viena po kitos kodonų sekos CGG-CGG. Mokslininkai naudoja ją „pastiprinti“ virusams, tai, pasak amerikiečių mokslininkų klasikinis „laboratorinis intarpas“. Tokios sekos nėra jokiuose SARS ir MERS grupių virusuose, ji yra tik koronaviruse, sukeliančiame „COVID-19“ ligą.

Be to, mokslininkai primena, kad žmonių SARS-CoV-2 atsirado itin infekcinės formos ir mutuoti pradėjo tik po šešių mėnesių. Paprastai virusai pasirodo daug silpnesnės formos ir iškart pradeda energingai keistis, prisitaikydami prie naujų nešėjų.

Šiuo atveju virusas iš pradžių galingai užkrėtė žmogaus ląsteles – tai, pasak amerikiečių, reiškia, kad jis jau buvo pritaikytas žmogaus organizmui, dirbtinai evoliucionavęs laboratorinėje žmogaus ląstelių aplinkoje.

Straipsnio autoriai primena, kad būtent tai daro virusų tyrėjai – jie laboratorijose tokiu būdu tiria galimas mutacijas.

Remdamiesi šių skaičiavimų rezultatais, autoriai daro nedviprasmišką išvadą – SARS-CoV-2 arba pilnai susintetintas laboratorijoje, arba joje pritaikytas žmogaus organizmui ir paverstas maksimaliai „užkrečiamu“.

Anksčiau norvegų virusologas Birgeris Sørensenas ir Londono Šv. Jurgio universiteto profesorius Angusas Dalglishas teigė, kad rado įrodymų apie dirbtinę viruso kilmę genų, koduojančių smaigalį, kombinacijoje, kuri yra baltymas, leidžiantis virusui patekti į žmogaus ląsteles, kad jų viduje pasidaugintų.