infa.lt

Skandinavijoje ginčijamasi apie kanopinių anglies pėdsaką.

„Riaugėjančios karvės jau seniai laikomos klimato problema. Pašarų priedas dabar turėtų padėti joms atsikratyti šio blogo įpročio Danijoje. Tuo tarpu Švedijoje atrastas naujas „klimato nusidėjėlis”- arklys”, – rašo Šveicarijos leidinys Neue Zürcher Zeitung.

„Jei tai pavyks antro pagal dydį Danijos miesto Orhuso universiteto profesoriui Peteriui Lundui, – tai 1,5 mln. karvių, esančių Danijos tvartuose įvaizdis netrukus gali pagerėti. Lundas ir mokslininkų komanda atlieka eksperimentą, kurio tikslas – sumažinti karvių riaugėjimu į atmosferą išmetamų teršalų kiekį“.

„To planuojama pasiekti naudojant Olandijoje sukurtą pašarų priedą (…), kuris atrajojančių gyvulių išmetamo metano kiekį gali sumažinti 30–40% (…). Produktas praėjo apie 40 bandymų įvairiose pasaulio šalyse ir, pasak DSM gamintojo užtikrina išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą, lygų vienai tonai anglies dioksido ekvivalento vienai karvei per metus“, – teigiama straipsnyje.

„Tačiau yra problema. Pašarų priedas nėra nemokamas (…), todėl kyla klausimas, kas turėtų už jį mokėti. Ūkininkai neturi stimulo užsikrauti papildomas išlaidas (…) priemonių kompensuoti jiems prisiimtus įsipareigojimus – nėra, kaip nėra ir atrajojančių gyvulių klimato mokesčio ar prekybos taršos leidimais”.

Nors pieno pramonė vis dar nežino, kaip tapti ekologiškesne, Danijos kaimynė Švedija dėmesį nuo karvių jau nukreipė į kitą gyvulį, kuris pastaruoju metu buvo vertinamas kaip naujas klimato atšilimo atpirkimo ožys – žirgas, pažymi NZZ. Švedijoje žirgų yra net daugiau nei karvių, jų yra 650 000. Ir, remiantis žurnalisto ekologo Arne Müllerio išvadomis, jie palieka didesnį anglies pėdsaką nei visos vietinės kelionės orlaiviais.”

Tačiau dėl to pirmiausia nėra kalti patys žirgai, nors jų mėšlas sudaro apie penktadalį viso garduose paliekamo mėšlo šalyje – 3 milijonai tonų ekskrementų per metus.

Didžioji dalis teršalų išmetama dėl žirgų lenktynių, sakė Mülleris, tiek dėl pašarų, tiek dėl nuolatinio transportavimo iš hipodromo į hipodromą. Ir taip pat dėl ​​milijonų žiūrovų, kurie kasmet keliauja norėdami patekti į tas lenktynes ​​“.

Žirgų lenktynių organizatorius „Svensk Travsport“ į „klimato pėdsaką“ žiūri „labai rimtai“ ir ieško įvairių variantų, kaip jį sumažinti. Tačiau specialūs arklių savininkų nuostatai, kuriuos, matyt, svarsto Aplinkos ministerija ir kurie sukels tam tikrus apribojimus, ten nėra patvirtinti. Kaip pažymėjo bendrovės direktorius, „mes neturime pamiršti, kokie yra svarbūs žirgai Švedijos visuomenėje – ypač psichinės sveikatos atžvilgiu koronaviruso pandemijos metu“, praneša NZZ.