infa.lt

Pas žmones persirgusius Covid-19 susiformuoja stabilus imunitetas prieš koronavirusą, kuris persirgusiam pacientui kelis dešimtmečius gali suteikti apsaugą nuo pakartotinės infekcijos, net jei pati infekcija buvo lengvos formos.

Prie tokios pat išvados netikėtai priėjo du Amerikos mokslininkų atlikti tyrimai . Pirmasis, kurį atliko imunologai Vašingtono universitete Sent Luise, Misūryje, buvo paskelbtas šią savaitę žurnale „Nature“.

Antrasis, kurį atliko Niujorko Rokfelerio universiteto molekulinės biologijos laboratorijos komanda, dar nebuvo recenzuotas mokslo bendruomenės ir iki kol kas yra paskelbtas kaip nerecenzuotas spaudinys.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad imunitetas nuo koronaviruso infekcijos trunka neilgai. Mokslininkai padarė tokią išvadą, remdamiesi daugybės tyrimų rezultatais, kurie parodė, kad daugumai pacientų specifinių antikūnų koncentracija kraujyje (jie apsaugo nuo viruso) pradeda greitai kristi per kelis mėnesius po pasveikimo.

Dauguma ekspertų efektyvios imuninės apsaugos trukmę įvertino maždaug 1,5–2 metais, todėl naujų tyrimų rezultatai jiems buvo maloni staigmena.

Prisiminti priešą iš veido

Specifinį imunitetą (tai yra apsaugą nuo konkrečios ligos) mūsų kūne suteikia ne tik kraujyje ištirpintos baltymų molekulės-antikūnai, bet ir vadinamosios atminties T-ląstelės.

Susitikę su naujos, nežinomos infekcijos sukėlėju ir parinkę jam „raktą“, limfocitai prisimena kenkėją – ir pakartotinai užsikrėtus iškart pradeda gaminti reikalingos formos neutralizuojančius antikūnus, organizuodami greitą ir veiksmingą imuninį atsaką.

Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai beveik metus stebėjo 77 pacientų, sergančių daugiausia lengvu Covid-19 (ligoninės prireikė tik šešiems), būklę ir pokyčius.

Visą tą laiką apsauginių antikūnų, padėjusių pacientui susidoroti su liga, koncentracija toliau mažėjo: iš pradžių labai greitai, paskui (vidutiniškai keturis mėnesius po pasveikimo) šiek tiek lėčiau.

Tačiau, kaip teigė pagrindinis tyrimo autorius, imunologijos profesorius Ali Ellebedi, tam tikru momentu antikūnų lygis nustojo mažėti ir išsilygino, o pacientų atminties ląstelės, kaupiančios informaciją apie koronavirusą, išliko aktyvios ir išlaikė tam tikrą minimalią pacientui reikalingą apsauginių molekulių koncentraciją.

„Mes aptikome pas pacientus ląsteles, kurios gamina antikūnus [prieš Sars-Cov-2] virusą praėjus 11 mėnesių nuo simptomų atsiradimo“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, imunologijos profesorius Ali Ellebedi.

„Šios ląstelės ir toliau gyvens paciento organizme ir gamins reikalingus antikūnus tol, kol jis gyvas. Tai reiškia, kad imunitetas bus ilgalaikis “.

Be reguliarių kraujo tyrimų, mokslininkai du kartus paėmė kaulų čiulpų mėginius tyrimams iš dviejų dešimčių pacientų: pirmą po 7–8 mėnesių, o po to praėjus metams po užsikrėtimo. Pas 15 iš 19 mėginių buvo rasti specialūs atminties T-limfocitai, užprogramuoti gaminti „Covid-19“ antikūnus.

Analizuojant kontrolinę grupę (tai yra žmones, kurie nepersirgo Covid-19)), nė vienas neturėjo tokių specifinių antivirusinių ląstelių.

„Kaulų čiulpų audinyje ląstelės randasi tam tikroje žiemos miego būsenoje, tuo pačiu gamindamos tam tikrą antikūnų kiekį, – aiškina profesorius.

– Tai jos darė nuo pat paciento persirgimo – ir toliau darykite tai neribotą laiką“.

Anot straipsnio „Nature“ autorių, logiška manyti, kad imunitetas, įgytas skiepijant, bus toks pat ilgalaikis. Taip pat gali būti, kad pacientai, persirgę Covid-19 be jokių simptomų, gali tikėtis tokios pat ilgalaikės apsaugos.