infa.lt

@infa.lt nuotr.

Vieną referendumą dėl dvigubos pilietybės prakišusi publika vėl rengiasi sekančiam, nes turint pakankamą balsų skaičių Seime – 300 000 parašų rinkti, kaip to reikėtų renkant visuomenei – nereikės. Plačiau:

Gegužės 21 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė dvi rezoliucijas, kuriose Prezidentui, Seimui, ir Vyriausybei pateikė savo siūlymus:

„Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“,

„Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“.

„Sveikinu prasmingą ir labai reikalingą Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos veiklą, dėkoju pasaulio lietuviams už lietuvybės puoselėjimą“, ­– tardama sveikinimo žodį kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vienas iš jos vadovaujamos Vyriausybės prioritetų ­­– tvirtas ryšys su diaspora, o pagrindiniai numatyti darbai šioje srityje ­– referendumo dėl pilietybės išsaugojimo organizavimas, lituanistinio ugdymo užsienyje skatinimas, geresnių galimybių užsienyje gyvenantiems vaikams susipažinti su Lietuva sudarymas ir „sugrįžtanti Lietuva“.

„Pilietybės išsaugojimas – ypatingai svarbus užsienyje gyvenantiems lietuviams“, ­– sakė komisijos kopirmininkas Jonas Bružas, kartu su komisijos nariu Artūru Žiliu sveikindamasis iš Pasaulio lietuvių centro Lemonte, ir pavadindamas šį centrą Čikagos lietuvių seimu, džiaugdamasis, kad pandemija po truputį atsitraukia, linkėdamas rudenį visiems susitikti Lietuvos Respublikos Seime Vilniuje.

Pagrindinį pranešimą skaitęs komisijos narys, Niujorke gyvenantis advokatas Gediminas Ramanauskas, pristatė komisijos siūlymus dėl referendumo organizavimo ir Pilietybės įstatymo tobulinimo. Jis pabrėžė, kad rengiant referendumą ypač svarbi yra referendumo klausimo formuluotė, valstybių neskirstymas į „juodas ir baltas“, ankstyva rinkėjų agitacija bei sudaryta balsavimo internetu galimybė pasaulio lietuviams. Pristatydamas siūlymus dėl Pilietybės įstatymo tobulinimo, G. Ramanauskas akcentavo būtinybę pritarti įstatymo pataisai, kuri įtvirtina asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką bei atidėti Lietuvos pilietybės netekimo dokumentų rengimą ir sprendimų dėl pilietybės netekimo priėmimą iki įvyks numatomas referendumas 2024 metais. Argumentuodamas siūlymus, komisijos narys Rytis Virbalis iš Liuksemburgo, pabrėžė, kad „pilietybė nėra tik teisinė sąvoka ar socialinė kategorija, bet ir ypatingas  juridinis, socialinis, kultūrinis, emocinis, psichologinis piliečio ryšys su savo valstybe, ir pilietybės netekimas nėra tik formalus teisės aktas“.

Posėdyje dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pristatė išmoktas pamokas po 2019 m. referendumo:  paskelbtas per vėlai, pavėluota agitacinė kampanija, sudėtinga ir paini formuluotė, nevieningi aukščiausi šalies vadovai, vyriausybinės institucijos ir politinės partijos. D. Henke pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimas turi būti prioritetinis valstybės klausimas, kurį spręsti reikia sutelkiant visas jėgas.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pristatė migracijos politikos aktualijas ir pateikė statistikos: 2020 metais pilietybė buvo atkurta 4695 asmenims ir tik 252 neatkurta dėl nepateiktų visų reikalingų dokumentų arba dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo protėvis 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tokių dokumentų sutvarkymas užtrunka apie penkis mėnesius. 2020 metais 1268 piliečiai neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmę kitos valstybės pilietybę.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė pristatė šiuo metu galiojančius reikalavimus užsienio lietuviams, norintiems atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pagrindines Lietuvos pilietybės neatkūrimo priežastis, nurodė informacinius šaltinius, kur galima susipažinti su minėtais reikalavimais ir pateikti dokumentus.

Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pateikė informaciją apie jos inicijuotą ir 32 Seimo narių pasirašytą Pilietybės įstatymo  2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-430, kuriuo įtvirtinama asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoka leistų išvengti keistų nesusipratimų sprendžiant pilietybės atkūrimo ir išsaugojimo klausimus. Seimo narė tikisi, kad Seimas pritars šiam įstatymo projektui.

Apie teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo įgyvendinimo problemas kalbėjo advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkas Ovidijus Speičys, pabrėždamas, kad yra nemažai žmonių, kuriems Migracijos departamente pilietybės atkurti nepavyksta. O. Speičys apžvelgė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos pilietybę siekiantys atkurti asmenys, kartu siūlydamas sprendimo būdus. Vienas jų – Pilietybės įstatymo tobulinimas.