infa.lt

Kęstutis Masiulis, Seimo narys, TS-LKD partija, konservatorius

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės biudžetą įplaukė daugiau pajamų nei pernai tą patį laikotarpį. O juk pernai iki kovo ekonomika buvo laisva, jokio karantino nebuvo, kai šiemet pusė šalies uždaryta.

Ekonomika keičiasi

Ypač geras mokesčių surinkimas nustebino ir pačius valstybės tarnautojus. Dėl visuotinio karantininio verslų ribojimo planuojant biudžetą buvo ruošiamasi pajamų smukimui. Gruodžio mėnesio prognozė ir šių metų pradžios realybė neatitiko net 11 proc., o tai beveik 200 mln. eurų.

Analizuojant pagal sektorius labai gerai matosi, kurie yra labiausiai nukentėję – aviacija, turizmas, apgyvendinimo paslaugos, ekskursijos, maitinimo sektorius, renginiai. Tačiau kiti verslai demonstruoja stebėtiną augimą.

Aiškiai matosi, kad įmonės ir gyventojai dalį prekybos sėkmingai perkėlė į elektroninę erdvę. Pirkėjai niekur nedingo, tik pasikeitė įpročiai.

Nekilnojamojo turto sektorius apskritai fiksuoja rekordinius pardavimus, nepaisant stabiliai augančių kainų.

Nors labai išaugo registruotas nedarbas, tačiau įmonės, kurios nenukentėjo nuo karantino, skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų ir toliau kelia algas.

Gerus rezultatus rodė tradiciniai verslai – žemės ūkio ir maisto pramonė bei medienos sektorius. Aprangos gamintojai pernai pelną augino net 80 proc.

Lietuviškų prekių eksportas ūgtelėjo 7 proc. Bet didžiausia intriga yra aukštųjų technologijų proveržis, siejamas su viena įmone.

Aukštųjų technologijų revoliucija

Užklupus COVID-19 pandemijai, Vilniaus bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradėjo gaminti koronaviruso nustatymo testams skirtus reagentus, o vėliau – ir reagentus naujo tipo mRNR vakcinai.

Bendrovė tiekia komponentus vakcinos gamybai kompanijoms „Pfizer“ ir „BioNTech“. Šių metų pradžioje vaistų pramonės sektoriaus eksportas augo net 2,2 karto.

Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher“, turinti vos 1,5 tūkst. darbuotojų tapo antra didžiausia mokesčių mokėtoja po amžinosios lyderės „Orlen Lietuva“. Įmonė užtikrintai auga kiekvienais metais. Daugėja darbuotojų, gamina daugiau ir brangesnių produktų.

Dar neprasidėjus pandemijai 2019 metais įmonė gavo beveik 250 mln. eurų pelno, o tai yra gerokai daugiau nei Klaipėdos miesto biudžetas. Prognozuojama, kad praeitais metai pelnas galėjo siekti net 500 mln. eurų. O tai jau sunkiai telpantys skaičiai mažoje Lietuvos ekonomikoje.

Ir tai ne pabaiga. Šiemet bendrovė per rekordiškai trumpą laiką – 4 mėnesius, pastatė ir atidarė naują fabriką. Jau priimami nauji darbuotojai, o gamyba auga spėriai.

Vienos įmonės plėtra yra tikra sėkmės istorija Lietuvos ekonomikoje. Tai aiški kryptis, kur Lietuva turi teikti pirmenybę ir orientuoti savo ūkio skatinimą.

Ne tik biotechnologijų, bet ir kitos aukštųjų technologijų kompanijos iš lazerių, optikos ir elektronikos sektoriaus pritaria, kad 2020 m. buvo geriausi istorijoje, už kuriuos dar geresni žada būti 2021 m.

O jeigu turėtume ne vieną tokią įmonę, o 10?

infa.lt replika:

Būtų buvę naudinga sulyginti, jei straipsnio autorius būtų įkėlęs duomenis apie tai, kiek įmonių ir verslų per tą patį laikotarpį bankrutavo, kiek jų rinkos dalies perėmė naujai besikuriančios monopolijos ir kokią realią naudą lietuviams duoda tie didžiuliai sumokėti mokesčiai valstybei, kuriuos be sentimentų ir atsakomybės ištaško valdantieji. Taip pat būtų naudinga sužinoti kaip pagerėjo gyvenimas tų, kuriuos mini autorius ir kurie liko be darbo. Būtų naudinga, bet tokių duomenų autorius nepateikė.