Daugelis mėgsta grybus, tačiau ne visi moka juos surasti ar turi laiko vaikščioti po miškus juos renkant. Tačiau yra galimybė grybus išsiauginti patiems, arba bent jau pasėti juos ten, kur visada galėsite surasti. Ir taip, žemiau pateikta grybų sėklų paruošimo technologija, kuri gan nesudėtinga, kaip ir jų auginimo sąlygos.
Ruošiamos grybų „sėklos“ – paprastai. Imama jau peraugusio grybo galvutė (baravyko ar paberžio). Permalama paprasta rankine mėsos malimo mašinėle. Gautas turinys dedamas į butelį su vandeniu. Toliau seka būdas, kuriuo „sužadinamos“ grybų sporos.
Kad spora prabustų, gamtoje jai reikia pereiti per zuikio ar ežiuko žarnyną. Kokį poveikį spora patiria ten, toje žarnyno aplinkoje?
Labai agresyvų maisto požiūriu – ji, ta aplinka, tą maistą skaido. Kad sukurtume tokią aplinką namų sąlygomis į litrinį indą dedame pora arbatinių šaukštelių prancūziškų mielių.
Laikome tokį bio mišinį stovi apie mėnesį. Butelio apačioje nusėda grybienos minkštimas. Jį reikia pašalinti. O viską, kas viršuje – nupilti į atskirą indą.
Baigta – grybų sėjimo mišinys paruoštas. Reikia turėti omenyje koncentraciją – viename grybe – ne milijonas, ir net ne milijardas sporų. O milijardai.
Ir todėl nereikia pilti tokios koncentracijos tirpalo. Imama proporcija – stiklinė paruošto mišinio su sporomis iš butelio, statinei vandens.
Plastikinei, dviejų šimtų litrų talpos statinei. Ir laistoma iš paprasto sodo laistytuvo, pageidautina šalia TŲ medžių rūšių, prie kurių grybas buvo surastas.
Jeigu paberžis buvo rastas šalia beržo, tai ir laistyti būtų geriausia prie beržo. Jeigu baravykas – prie ąžuolo (ir taip būna) – tai ir laistyti šalia ąžuolo.
Čia reikalas tame, jog ir paberžis, ir baravykas visada glaudžiai susiję su medžių šaknimis.
Ir sporos „atsimena“ ir „moka“ konstruoti santykius su tomis medžių rūšimis, šalia kurių augo jų „mama“. Ir galima „sėti“. Nors – sode, nors artimiausiame miške, kur tik pageidaujate.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
126 861
Leidžiama ...
Dėl grybų daginimo, visko gali būti. Mano žmonai supjausčius ir išbarsčius keletą peraugusių baravykų kepuraičių paprasčiausiai, be rauginimo, sekančiais metais pušynėlyje prie namelio užaugo 15 baltųjų baravykū rudeniop.
Tačiau kaip fotografas apie antrąją baravykyno pušyne nuotrauką turiu pasakyti, kad labai nemokšiškai tris kartus pakartoti tie patys trys baravykai, net su ta pačia samana prie dešiniojo grybo, net nepasukiojus kompozicijos.
Antra, „komponuotojas” nejaučia proporcijų: aiškiai su daile neturėjęs reikalų: koks Grybo ir Medžio santykis!
Vis tik linksmiausia yra tai, jog grybų sporos turi praeiti pro vabzdžiaėdžio ežiuko arba žolėdžio kiškio žarnyną 😀 Jei tai būtų vienintelė sąlyga grybų sudygimui nematytume mes grybų miškuose, nematytume…..
Noriu pataisyti p. Valiušaičio komentarą – grybas su samanėle pakartotas KETURIS kartus…
Jus nematete Norvegijos misku.ten pievose auga simtai raudonvirsiu,baravyku,kurie neisivaizduojamai dideli ir sveiki.labai panasu ,kad cia yra is taigos at Norvegijos darytos nuotraukos.
1: …o ten- ir ežiukai, ir kiškiai vien tik grybais teminta.
2. …gi čia, ypač Dzūkijoje, labai dažnai grybų prisivalgę dzūkai palaidais viduriais po mišką vaikšto.
Ačiū už straipsnį,o idiotai tegul šaiposi…pasisėsiu,nors ir nepridygs kaip nuotraukoje,bet ir keletas išdygusių džiugins mano sielą ir pilvą… 🙂
Pasisejau!!!!!!!!!
> Vilija,
papasakosi kas gavosi? 🙂
Sporos gal patenka, ant žolės ir vabzdžių.
netgi, jeigu ir prifotošopinta ar prikaišyta čia tų grybų tarp braškių, nepamėginus nėr ko burnos aušint 🙂
O kur gauti tų prancūziškų mielių?:))
„Juozas Valiušaitis” tu gal narkomanas, ar kanapiu persiragavai, kokia nafig kompozicija čia esmė grybai ir ju dauginimas, eik prasiplauk žarnyną ir netik.