infa.lt

Facebook nuotr.

Taigi, gerbiamieji, po šiandienos itin slogios dienos norėčiau nekalbėti apie savo asmeninius nusivylimus kai kuriais TS-LKD frakcijos atstovais, kuriuos iki šiol laikiau sąžiningais ir padoriais, bet, nuotaikai praskaidrinti, pakalbėti apie kai ką linksmesnio. Taigi, istorijos kampelis pas Dominyką Vanharą ir šiandienos tema – kas buvo karaliaus Mindaugo tėvas?

Į šį klausimą galiu atsakyti iš karto – nėra nei vieno istorinio šaltinio, kuriame karaliaus Mindaugo tėvas būtų įvardinamas vardu. Todėl tiksliai į šį klausimą atsakymą gautumėme nebent tuomet, jei kažkas kažkur rastų kokį nors XIII a. pradžios metraštį ar kroniką, kuri būtų istorijos mokslui iki šiol nežinoma ir kurioje būtų Mindaugo tėvas nurodytas. Sakyčiau, kad tokia tikimybė yra itin menkai tikėtina, bet, pritaikius dedukcijos metodą, juk niekas mums nedraudžia paspėlioti, tiesa? Taigi, važiuojam.

Mes tiksliai žinome, kad Mindaugas buvo nužudytas 1263 metais. Lygiai taip pat tiksliai žinome, kad pirmą kartą Mindaugas istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1219 metais, Voluinės sutartyje (apie kurią rašiau anksčiau). Apytiksliai žinome, kad vidutinė to meto gyvenimo trukmė buvo apie 30-35 metus. Taigi, nors Mindaugas ir buvo nužudytas, bet mirė jis jau būdamas visišku seneliu, gerokai viršijęs to meto vidutinę gyvenimo trukmę.

Įvertinus tai, galime daryti tokias išvadas: Voluinės sutarties pasirašymo metu Mindaugas dar buvo labai jaunas. Nes jei Voluinės sutarties pasirašymo metu Mindaugas būtų buvęs jau pagyvenęs, tai iki 1263 metų jis išgyvenęs nebūtų. Tais laikais žmonės tiek negyveno.

Antroji išvada būtų tokia, kad, nors 1219 metais Mindaugas buvo labai jaunas, bet jau turėjo būti subrendęs vyras, o ne vaikas. Nes Voluinės sutartyje Mindaugas buvo atstovaujamas asmeniškai ir priskirtas prie vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių (vyresniųjų – pagal rangą, o ne amžių). Todėl visai logiška kai kurių istorikų išvada, kad Mindaugas galėjo gimti apie 1200 metus.

Tęskime toliau: iš Voluinės sutarties ir ją aprašiusio Ipatijaus metraščio galime daryti išvadą, kad 1219 m., Voluinės sutarties pasirašymo metu, Mindaugo tėvas jau buvo miręs (ar žuvęs). Iš ko apie tai sprendžiu? Ogi iš to paties Ipatijaus metraščio, aprašančio Voluinės sutartį. Jame nurodoma, kad sutartį sudarė jau mano anksčiau aprašyti 21 lietuvių kunigaikščiai, iš kurių penki buvo vyresnieji.

Mindaugas ir jo vyresnysis brolis Dausprungas buvo priskirti prie vyresniųjų. Pirmuoju kunigaikščiu, šią sutartį pasirašiusių, metraštininkas įvardina tokį Živinbudą, kas kaip ir turėtų reikšti, kas jis iš visų buvo svarbiausias tuo metu. Kai kurie istorikai minimą Živinbudą dėl to ir laiko Mindaugo tėvu. Mano nuomone, tokia pozicija yra nepagrįsta.

Nes metraštininkas giminystės ryšius tarp Dausprungo ir Mindaugo aprašė (t.y. nurodė, kad jie buvo broliai). Kaip ir nurodė, kad Viligaila buvo Daujoto brolis. Jei Živinbudas būtų Mindaugo ir Dausprungo tėvu, arba jei bet kuris kitas iš sutartį pasirašiusių kunigaikščių būtų Mindaugo ir Dausprungo tėvu, labai tikėtina, kad metraštininkas tą irgi būtų nurodęs.

Papildomai pažymėtina, kad tais laikais, jei Mindaugo ir Dausprungo tėvas būtų buvęs gyvas, jis ir būtų dalyvavęs Voluinės sutarties pasirašyme, o ne jo sūnūs. Nes kol tėvas būna gyvas, tol jo sūnūs vaikšto po juo, o ne kunigaikščiavimu užsiiminėja. Jei sūnūs dalyvauja sutarties pasirašyme, vadinasi, sūnūs turi valdžią ir vadinasi, kad tėvas jau buvo pas Praamžių.

Tęskime dedukcijos metodą toliau: jei Mindaugas ir Dausprungas 1219 metais dalyvavo Voluinės sutarties pasirašyme ir, būdami itin jauni, yra priskiriami prie vyresniųjų kunigaikščių, galime laikyti, kad tokiais jie buvo būtent pagal kilmę, o ne pagal savo asmeninius nuopelnus.

Ir čia jau mums į pagalbą skuba gal vienintelis rašytinis istorinis šaltinis, kuriame Mindaugo tėvas yra paminėtas (nors ir nenurodant jo vardo). Konkrečiai – eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje yra užfiksuoti Treniotos žodžiai Mindaugui, kad: „Tavo tėvas buvo didis karalius, ir jo laikais jam nebuvo lygių“.

Taigi, įvertinant tai, kas paminėta, galime daryti tokias išvadas:

1) kad Mindaugo tėvas buvo miręs (žuvęs) iki 1219 metų ir Voluinės sutarties pasirašymo metu nedalyvavo (todėl Mindaugo tėvu nėra nei vienas iš šioje sutartyje paminėtų Lietuvos kunigaikščių);

2) kad Mindaugo tėvas buvo vienas iš iškiliausių to meto Lietuvos kunigaikščių, kurio kilmė leido jo jauniems sūnums Voluinės sutartyje būti priskirtiems prie vyresniųjų kunigaikščių, ir kuris eiliuotoje Livonijos kronikoje minimas kaip „didis karalius“.

Ir dabar galime pereiti prie konkrečių vardų. Nors tikslaus Mindaugo tėvo vardo mes, greičiausiai, ir nesužinosime, bet kandidatūrų skaičių galime susiaurinti iki maždaug trijų kunigaikščių, kurie atitiktų nurodytus kriterijus, t.y. būti itin iškilūs (kas reiškia, jog galėjo būti paminėti istoriniuose šaltiniuose), būti siejami būtent su Lietuvos žeme (o ne su Nalšia, Deltuva, Žemaitija, Upyte, Šiauliais, kt.), ir būtų mirę iki 1219 metų. Taigi, kaip minėjau tokius kriterijus atitinka trys kunigaikščiai, kurių bet kuris galėjo būti Mindaugo tėvu:

1. Kunigaikštis Žvelgaitis. Pirmasis istoriniuose šaltiniuose paminėtas lietuvių kunigaikštis, žuvęs 1205 metais mūšio metu dabartinėje Latvijoje;

2. Kunigaikštis Dangerutis. Laikoma, kad buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos konfederacijos kunigaikščių, antrasis kunigaikštis, paminėtas istoriniuose šaltiniuose po Žvelgaičio. 1213 metais pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę, jo žemės užgrobtos, o jis pats nelaisvėje nusižudė. Tikimybė jam būti Mindaugo tėvu mažina būtent žemių užgrobimo faktas;

3. Kunigaikštis Stekšys. Manoma, kad pakeitė nusižudžiusį kunigaikštį Dangerutį, žuvo 1214 m. žygio prieš Kalavijuočių ordiną metu šalia Lielvardės.

šaltinis: Facebook