infa.lt

Antanina Strumilienė

Žmonės nenustoja piktintis Aušrinės Armonaitės „entuziazmu” ir Laisvės partijos siūlomų įstatymų beprotybe. Tai naujas pamišimo etapas.

„Šios moteriškės pasisakymai verčia abejoti jos kompetencija apskritai: Ekonomikos ir inovacijų ministrė, įgavusi vadžios, įsijautė į vaidmenį nejuokais: vieną dieną ji „advokatauja” profesionaliam gėjui, guldo galvą už LGBT stumiamas nesąmones, kitą dieną postringauja apie skiepus, po kelių valandų čiauška apie judėjimo suvaržymus.

Gal galėtų premjerė jai paaiškinti, kad jos darbas – ne sėdėjimas ministerijos rūsiuose, ne skambinimas pianinu, ne bajerių skaldymas „Tik’Toke”, – ne už tai mokesčių mokėtojai jai moka solidų atlyginimą.

Gal būtų laikas Armonaitei pasirūpinti šalies ekonomika, jos gaivinimo planu, ekonomikos kėlimo problemomis ir vystymu, naujovių įdiegimu, inovacijomis įvairiose veiklos srityse.

Laisvės partijai nėra kitų problemų – išskyrus bendrus tualetus, narkotikų dekriminalizavimą, kanapių auginimo įteisinimą, Stambulo konvenciją, gėjų partnerystę, lyties keitimą ir kitus siūlymus, prieštaraujančius lietuvio prigimčiai, tikėjimui, tradicijoms, įsitikinimams ir dvasiai.

O svarbiausia – kaip į aukščiausius postus susodinti savus – iš LGBT. Ar tik tokius darbus, panele Armonaite, Jūs skiriate Lietuvai? Už ką ir vardan ko Jūs kovojate? Kokios bus tos Jūsų „karžygystės” pasekmės?

Jūs atrodote ir elgiatės apgailėtinai, juokingai ir graudžiai. Politika Jus sugrūdo ne į savo vietas. Tik dabar žmonės praregėjo, kad Laisvės partija, kaip žiurkė: arba miega, arba graužia.

Laisvės partija nutrynė visas moralės ribas ir valosi kojas į padorių žmonių veidus. Apie tai reikia šaukti visiems, garsiai, kasdien. Ramiai miegoti jie neturi.

Tegul jie priima kokius nori įstatymus. Tokie žmonės neverti net neapykantos. Niekada manęs nesugebės įžeisti žmogus, kurio aš negerbiu. Liūdna tik tai, kad viską, ką taip sunkiai šimtmečiais iškovojo garbinga mūsų tauta, taip lengvai prarandame.

Tautos likimą lemia jos charakteris, ne valdžia. Kiekviena tauta tik per kančią tampa didelė. Didžiausias pragaras yra ne tas, kurį Laisvės partija kuria Lietuvos valstybėje.

Didžiausią pragarą ji kuria žmonių širdyse, kurstydama neapykantą normalioms pažiūroms ir skatindama nepasitikėjimą savo Tėvyne. Jų moralės standartai verčia krūptelėti. Jie nebūdingi lietuvių tautai, nebūdingi žmonijai iš viso.

Jų „idėjos” – tai civilizacijos kapinynas, normalaus žmogaus dvasios kalėjimas. „Šviesia ateitimi” su LGBT „aktyvistais” priekyje – neprivers patikėti niekas.
Nemanykite, kad tauta negali prarasti savitvardos ir kad pas lietuvį jau neliko nė trupinėlio tautinio pasididžiavimo.

Jūsų „idėjos” ir „laisvės”, panele Armonaite, atvedė Lietuvą į pavojų. O kai Tėvynė pavojuje, jau niekas neturi teisių – tik pareigas. Yra nusikaltimų, kurie neišperkami – tai tėvų ir protėvių kovų išdavystė.

Ar dėl tokių Jūsų „idėjų” tūkstančiai lietuvių buvo išplėšti iš savo gimtinės ir vagonais vežami į Angaros upės prieplaukas? Ar dėl tokios ateities visų kraštų laukuose ilsisi lietuvių kaulai?

Ar galima prieš tautos valią, kažkokiai Armonaitei, pasiramsčiuojančiai Laisvės partija ir kreivais LGBT ramentais, menkinti šeimą, paminti žmonių teises, tikėjimą, versti drebėti kunigus, tyčiotis iš normalios orientacijos žmonių ir jų istorinės atminties?

Ar Jūs, panele Armonaite, tikrai galvojate, kad prisidengus Stambulo konvencija žmogus pamirš savo prigimtį? Ar Jūs pati suvokiate, kokius įstatymus siūlote? Netrukus sulauksime ir androidų teisių gynėjų pretenzijų. O vaikų teises ims ginti pedofilai. Prieš siūlant vaikų lyties keitimą, siūlyčiau pasikeisti savo smegenis.

Dugnas pramuštas. Nėra ramentų tokiai „laisvei” paramstyti.

Beliko viena: referendumas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Nes vietiniai talibai ir toliau nerimsta. Jau duota komanda FAS diskredituoti Prezidentą, nustumiant jį į valstybės valdymo užribį.

Dirbdama mokykloje ir žurnalistikoje – situacijų mačiau visokių, jų buvo daug. Visada rasdavau viltį ir išeitį. Bet šiandien aš nepajėgiu surasti žodžių, kurie sukrėstų jų protus, sudrebintų jų širdis. Iš milijardų žodžių nesurandu tokių, kurie šiandien būtų žodžiai – vinys, žodžiai – parakas, žodžiai – plytos. Man visada arčiausiai širdies būdavo žodžiai – poemos, žodžiai – eilės.

Skaitai juos ir jauti, kaip rimsta siela. Jauti – lyg sapnuotum. Iš sapno ateina patys geriausi žmonės. Atrodo, kad jie gyvena Tavo glėby. Bet šiandieninis sapnas – tai pavojinga kelionė rūke. Ji – visada nesaugi, nes niekada nežinai, koks žvėris išbėgs į kelią.

Aišku viena: negali paklysti rūke, net jei pametei kelią, kai visai šalia – Tavo namai.

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas autorės asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.