infa.lt

infa.lt montažas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame aptarti elektros iš nesaugių elektrinių patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymo, krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos reformos bei valstybės gynybos klausimai.

VGT nariai nusprendė, kad būtina kuo skubiau sutarti su Latvija ir Estija dėl bendros trišalės elektros energijai skirtų pralaidumų su trečiosiomis šalimis skaičiavimo ir paskirstymo metodikos taikymo. Toks žingsnis leistų užtikrinti, kad Baltijos šalyse nebūtų prekiaujama Baltarusijoje pagaminta elektros energija ir tokiu būdu nebūtų finansuojama Astravo AE veikla.

Pasak VGT, taip pat būtina siekti koordinuoto Baltijos šalių sprendimo dėl įėjimo į elektros rinką įmokos nustatymo importuojantiems elektros energiją iš trečiųjų šalių asmenims bei efektyviai veikiančios regioninės trečiųjų šalių elektros energijos kilmės garantijų sistemos įtvirtinimo.

Siekdama spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projektą ir užtikrinti pasirengimą desinchronizuotis nuo IPS/UPS sistemos 2025 m., VGT nutarė ankstinti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą ir jį atlikti jau 2023 m., taip pat imtis veiksmų įgyvendinant savarankiškos elektros gamybos Lietuvoje projektus.

Be to, VGT įvertino krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos reformos planus ir vykdomus darbus. Nutarta šiuos darbus tęsti ir vėlesniuose susitikimuose apžvelgti reformos įgyvendinimo statusą. Vyriausybė yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai pavesta parengti sistemos koncepciją ir įvertinti reformai reikalingus teisės aktus bei kitas priemones. Planuojama, kad naujas krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos modelis ir įgyvendinimo planas bus parengti 2021 m. III ketvirtį.

Posėdyje VGT taip pat patvirtino Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją ir pritarė jos nuostatų integravimui į valstybės gynybos planą. Be to, buvo apsvarstytos ir įvertintos žvalgybos tarnybų 2020 metų veiklos ataskaitos, patvirtinti 2021 m. žvalgybos informaciniai poreikiai ir prioritetai.

VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Posėdyje taip pat dalyvavo energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Prezidento komunikacijos grupė