infa.lt

Šimonytė pritaria, kad visa žmogaus Covid istorija būtų prieinama visai ES informacinei sistemai, kaip „žaliasis pasas”

INFA.LT
2021.03.13 06:40
Žaliasis Covid pasas

Created with GIMP

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmininkavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Ministrų Pirmininkų nuotoliniam posėdžiui, pirmojoje darbo sesijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kalbėdama apie pandemijos suvaldymą, premjerė pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia EK koordinuojamą bendrą apsirūpinimo vakcinomis mechanizmą ir Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį.

„Vakcinos skolinimasis rodo, kad tokios pagalbos bet kuriuo metu gali prireikti bet kuriai valstybei narei. Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Pabrėžta, kad valstybės laukia detalesnio EK pasiūlymo dėl COVID-19 žaliojo sertifikato. Lietuva pritaria, kad į sertifikatą reikėtų įtraukti informaciją ne tik apie skiepijimą, bet ir testavimą bei persirgimą COVID-19.

Aptariant ekonomikos atsigavimą po pandemijos, pabrėžta, kad didysis iššūkis – pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos ir kartu vykdyti ambicingus žaliojo kurso įsipareigojimus.

Lietuva dėkinga EK už paramą įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus energetikos ir transporto srityse. Visi susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad Baltijos valstybių ir EK bendromis pastangomis vakar buvo pasiektas svarbus susitarimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo iš CEF. „Džiaugiuosi, kad dėl bendros Baltijos šalių pozicijos pavyko išlaikyti Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas ir užkirsti kelią pastangoms reikšmingai sumažinti „Rail Baltica“ finansavimo galimybes“, – sakė premjerė.

Pabrėžta, kad Lietuvos netenkina Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, ir primintos EVT išvados dėl elektros, pagamintos nesaugiose elektrinėse, nepatekimo į Europos Sąjungos (ES) rinką.

BMT aptarta situacija Baltarusijoje ir pabrėžta, kad būtina toliau remti Baltarusijos tautą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, išlaikyti prioritetą ES darbotvarkėje. ES vienybė turi išlikti vieningai atremiant Rusijos agresyvią politiką. Reikia remti Rusijos prodemokratines jėgas, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus.

Antrojoje susitikimo dalyje pokalbis buvo tęsiamas tarp trijų Baltijos valstybių premjerų, detaliau aptarti sinchronizacijos, branduolinės saugos, regioninio saugumo ir gynybos bei Rytų partnerystės klausimai.

Pasak premjerės, 2020-ieji buvo ypač svarbūs sinchronizacijos projektui: užbaigti 3 iš 14 projektų, užsitikrinta ES finansinė parama antrajam sinchronizacijos etapui – 720 mln. eurų. 2021 metai bus ne mažiau reikšmingi. Planuojama užbaigti dar 2 projektus, pasirengti nenumatytiems atvejams – nacionaliniam avariniam prisijungimui prie Lenkijos elektros tinklo. Lietuva tęs pasirengimą nepriklausomam dažnių valdymui kartu su Latvijos ir Estijos operatoriais.

Švedijos Vyriausybė vakar priėmė sprendimą dėl leidimo pradėti Baltijos jūros dugno tyrimus, reikalingus projekto „Harmony Link“ darbų pradžiai. Šiemet planuojama užbaigti „LitPol Link“ jungties išplėtimą.

Pažymėta, kad padėtis, kurią Astravo AE sukuria regione, kenkia sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tvarumui, vietos energijos gamybos pajėgumų plėtrai, taip pat perėjimo prie švarios energijos ir klimatui neutralios ekonomikos tikslams.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina Baltijos valstybių politinį įsipareigojimą nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, tačiau dabartinė duomenų analizė aiškiai rodo, kad taikoma dvišalė metodika neveikia. Parengti naujos trišalės metodikos principai, Lietuvos siūloma nauja prekiavimo elektra su trečiosiomis šalimis metodika sudarytų maksimalias kliūtis Astravo AE elektrai patekti į Baltijos šalių rinką.

Aptardama regioninį saugumą ir gynybą, premjerė pažymėjo, kad Lietuva laikosi savo įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų tikslas – iki 2030 m. padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP.

Baltijos šalių bendradarbiavimas yra matomas didesniuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES ir bendradarbiavimas su JAV. Kalbėdami vienu balsu, galime pasiekti geresnių ir mums palankesnių rezultatų. Svarbu skirti daugiau dėmesio oro gynybai, jūros stebėjimui ir išankstinio perspėjimo sistemai.

I. Šimonytės teigimu, turime siekti, kad Rytų partnerystė vėl taptų strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu. Premjerė pasiūlė parengti bendrą trijų Baltijos valstybių deklaraciją dėl paramos demokratijai.

infa.lt komentaras:

Planuojamas Vakcinos skolinimosi procesas rodo, jog ji tampa kapitalu, kurio net nebūtina suvartoti (skubiai), nežiūrint į tai, ką ten kalba politikai viešai savo kalbose. Pasirodo, jas bus galima kaupti kaip kapitalą ar kapitalo ekvivalentą – juk visi žino, kad šiais laikais niekas be procentų neskolina. Reiškia paskolinus dalį dabar nereikalingų (?) vakcinų bus galima gauti atgal daugiau ir perteklių parduoti, vykdant elementarius pirkti-parduoti prekybos santykius.

Apie bendra žaliąjį pasą rašoma, jog Lietuva pritarė – reikia skaityti – I.Šimonytė pritarė, nes pačios Lietuvos niekas neklausė, tam, kad į sertifikatą reikėtų įtraukti informaciją ne tik apie skiepijimą, bet ir testavimą bei persirgimą COVID-19 – tai reiškia, jog planuojama sukurti bendrą ES informacinę erdvę apie tuos žmones, kurie sirgo, persirgo, buvo skiepijami ar testuojami. Ir kas įdomu – ta informacinė erdvė bus prieinama visoms ES šalims.. ir tikėtina net už jų ribų esantiems politiniams dariniams, nes rašoma būtent apie bendrą EK aprobuotą žaliąjį sertifikatą.

Žinoma, apie kažkokį mūsų privatumą šiuo atveju kalbėti netenka. Ypač jau dėl to, kad tam pritaria aukščiausioji politinė valdžia, įvardinanti save „Lietuva pritarė”, kurios nekompetencijos laipsnį sunku pervertinti. Net nesuprantama darosi kas galvoje pas politikus sutinkančius su tokiu savo žmonių išviešinimu pasaulyje.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 441

Žymos:

komentarai 3

  1. Piranija    -  2021-03-13, 06:56

    Durnumui ribų nėra

    Atsakyti į šį komentarą
    • Rasa    -  2021-03-13, 08:38

      Stribvaike gzybovska irgi sirgo ta liga ir jai irgi vaidenosi, kad jinai Lietuva. Čia taip kaip vyrui pradeda vaidentis, kad jis moteris.

      Atsakyti į šį komentarą
  2. Rasa    -  2021-03-13, 08:40

    Kas liečia ta skiepų pasą, tai lygiu galimybių teisės mindomos.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 5 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
Na

Aha- laisvės sala. Natūroj. Bet jei tamstą žeidžia ssrs paminėjimas, keiskit žodžiu kinija....

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...