infa.lt

nuotrauka diena.lt

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnassavo interviu „Axios“ leidiniui kalbėjo apie praėjusią savaitę vykusį šalies sprendimą pasitraukti iš Kinijos vadovaujamo regioninio viršūnių susitikimo ir atidaryti prekybos atstovybę Taivane.

Bendras vaizdas: Lietuva prisijungia prie vis didėjančio skaičiaus mažesnių Europos šalių grupės, kurios ima laikyti Kiniją ištiestos rankos atstumu dėl politinės įtakos ir vertybių konflikto, rašo Axios leidinys.

Kas vyksta: Praėjusį mėnesį Lietuva ir kelios kitos šalys sumažino savo dalyvavimą kasmetiniame Kinijos vadovaujamame Vidurio ir Rytų Europos šalių 17 + 1 aukščiausiojo lygio susitikime, pasiųsdamos žemesnės grandies vyriausybių pareigūnus susitikti su Xi Jinpingu.

Praėjusią savaitę Lietuva paskelbė pilnai atsisakanti iš dalyvavimo viršūnių susitikime.

Adomėnas pareiškė „Axios“, kad peržiūrėję šalies santykius su Kinija, „supratome, kad 17 + 1 neduoda rezultatų. Tai buvo formatas, kuris neduoda jokios ekonominės naudos, kurią jis žadėjo“.

Be to, susitikimai „visada vyko Kinijos iniciatyva, terminais ir darbotvarke. Šiame formate akivaizdžiai trūko abipusiškumo”.

Tarp eilučių: Lietuvos sprendimas kyla ne vien iš ekonominio išskaičiavimo. Vietos valdžiai tampa vis aiškiau, jog Kinija naudoja ekonominius svertus, kad susilpnintų kitų šalių įsipareigojimus dėl liberalių vertybių ir žmogaus teisių, taip griaudama globalią paramą demokratijai.

„Demokratinės šalys svarsto realesnį požiūrį į Kiniją“, – sakė Adomėnas. „Žmogaus teisės ir vertybės tikrai nebuvo diskusijos dalis [17 + 1], o ankstesni bandymai nukreipti diskusiją į šią sritį baigėsi be rezultatų.”

Dėl augančio susirūpinimo, kad Kinija bando susilpninti ES sanglaudą, Adomėnas sakė:

„Tam tikri formatai susilpnina vieningą atsaką. Ir mes turėtume į tai reaguoti ieškodami formatų, kuriuose būtų galima apsaugoti sąjungos gebėjimą kalbėti vienu balsu. Jei ES nori atgauti savo, kaip pasaulinės galios, vaidmenį, kokia ji iš tiesų ir yra, ji turi tai daryti nepasiduodama ekonominiams interesams ir nepersijungdama į subregioninius formatus“.

„Mes manome, kad norint išlaikyti ES pobūdį ir pradines vertybes, prie kurių prisijungėme beveik prieš 17 metų, turime rasti būdą priminti sau, taip pat savo partneriams ir konkurentams, kad ši sąjunga nėra vien ekonominis interesas ir investicijų teisių apsauga, tačiau tai taip pat susiję su tam tikra laisvės, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vizija“.

Reziumuojant:
„Kaip lietuviai mes esame įsitikinę, kad mūsų išlikimas priklauso nuo tarptautinės tvarkos principo, pagrįsto teisine valstybe ir demokratijos didinimo siekio“, – sakė Adomėnas.

„Mes nebūtume galėję išeiti iš Sovietų Sąjungos įtakos zonos, jei Vakarai nebūtų siekę padidinti demokratijos sferos. Taigi turime grįžti prie šio žaidimo”.