infa.lt

Facebook nuotr.

Gintaras Furmanavičius

Šis mano tekstas bus skirtas palaikyti Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą.

Nevertinsiu jo veiklos, nes kiekvienas iš mūsų turi apie tai savo nuomonę ir susidarė ją, jau pusantrų metų stebėdamas Prezidentą viešojoje erdvėje. Vienų lūkesčius jis pateisino, kitų – ne. Kai kas sako, kad jo iš viso nėra.

Gal šią situaciją galime palyginti su Kauno Žalgirio trenerių kaita: po labai aktyvaus Šarūno atėjo ramus Martin’as Schiler’is. Skirtumas tik tas, kad Šarūno komanda mums eilę metų teikė daug džiaugsmo ir geras emocijas, tuo tarpu Daukanto aikštės karalienė be siaubo ir baimės bei suderintų klausimų nieko daugiau Lietuvai ir nedavė.

Bet grįžkime į prezidentūrą. Aš naiviai galvojau, kad po Prezidento rinkimų 2019 metais niekam nekils klausimų dėl Prezidento kompetencijų, kurios aprašytos Konstitucijoje. Jos 77 straipsnis teigia, kad: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.

Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.” Taip buvo visada ir Lietuvoje karaliaujant tulpių paštui niekam nekilo jokių klausimų. Dirbdamas Vyriausybėje iš labai arti mačiau, kad jokių diskusijų dėl atstovavimo Lietuvai nekildavo ir tarp Prezidento V. Adamkaus bei šviesios atminties Premjero A. Brazausko.

Tačiau po pernykščių Seimo rinkimų situacija iš esmės pasikeitė. Į valdžią pagaliau grįžo TIE. Suformavęs pačią juokingiausią Lietuvos istorijoje Vyriausybę ir susidėliojęs veiklos prioritetus režimas atsisuko į prezidentūrą.

Veikiama, kaip įprasta režimui pakankamai grubiai, bet suktai. Praėjusią savaitę režimo eilinis ir iki tol mažai kam girdėtas Matas nuo Maldeikių obels konservatorių partijos tribūnoje, kuri vadinasi LRT Dienos tema paaiškinęs mums, tamsuomenei, kad „Europos sąjunga yra mūsų vidaus politikos dalis”, rimtu europietiškai susirūpinusiu veidu postringavo apie tai, kad Lietuvą Europos vadovų taryboje turėtų atstovauti ne Lietuvos Prezidentas, o Premjeras. Jam iš labai toli ir atsargiai portaluose pritarė teisingos partijos sunkiasvoris J.Razma.

Žaidimo planas labai aiškus: tai yra pirmas, bet tikrai ne paskutinis bandymas šviesuomenei karštai pritariant valstybės vidaus ir ypač Europos politinėje erdvėje silpninti Gitano Nausėdos autoritetą, į pirmą planą stumiant prezidento rinkimus beviltiškai pralaimėjusią Ingridą Šimonytę.

Juk užsienio politika yra viena iš nedaugelio svarbių valstybės gyvenimo sričių, kuri yra deleguota Prezidentui. Turint toki beviltiškai silpną Užsienio reikalų ministrą, koks pasirodė besąs Gabrielius Landsbergis Prezidento užsienio politikos formavimo misija ir taip jau yra nepaprastai sudėtinga. Bet ir tai iš jo režimas nori atimti.

O patirtį režimas jau turi. Asmeniškai esu girdėjęs Prezidento A. Brazausko pasakojimą, kai jo prezidentavimo metu Premjeru būnant konservatoriui G. Vagnoriui su juo ne tik nebuvo derinami svarbūs valstybės gyvenimo klausimai, bet ir tuometės Vyriausybės ministrams buvo draudžiama lankytis prezidentūroje. „Mano misija buvo tik teikti medalius valstybinių švenčių proga”, – man pasakojo apie tą laikotarpį šviesios atminties A. Brazauskas.

Jei prezidentūrai pavyktų atremti šią jaunojo Maldeikiuko ataką, režimo vairininkai parodytų pirštais į jį ir mums paaiškintų, kad tai buvo visiškai su partijos vadovybe nederinta eurokomjaunuolio iniciatyva. Jei nepavyktų -……

Va tada jau sunku pasakyti, kas būtų. Matant visišką nesiskaitymą nei su Konstitucijos straipsniais, nei su mūsų nuomone galima nesunkiai įsivaizduoti, kad režimas valdytų valstybę be jokios opozicijos. Juk mes matome, kokią trapią persvarą turi ši dauguma Seime, o dėl visiško opozicijos neįgalumo su įstatymais ir jų keitimo projektais jie daro ką nori.

Šioje situacijoje mes turime atsisakyti bet kokių asmeninių ambicijų ir be jokių diskusijų palaikyti Prezidentą Gitaną Nausėdą. Tik jis yra bent minimalaus stabilumo ir pusiausvyros valstybėje išlaikymo garantas. Suprantu, kad po dešimtmečio pastovaus triukšmo ir kojų trepsėjimo iš Daukanto aikštės sklindanti inteligentiška tyla gali atrodyti kaip nieko neveikimas. Bet nepasiduokime emocijoms, nes situacija valstybėje darosi nenormali.

Kaip ir Amerikoje D. Trumpas, taip Lietuvoje Gitanas Nausėda į politiką atėjo iš verslo. Jis neturi patirties ir komandos, kuri mokėtų žaisti tuos režimo puikiai per tris buvimo politikoje dešimtmečius ištobulintus pokiliminius žaidimus, kuriuos jie vadina politika. Palinkėkime Prezidentui išminties, stiprybės ir sveikatos!

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas autoriaus Facebook paskyroje