infa.lt

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys

Specialistai ragina visus žmones, kuriems reikalinga medicinos pagalba, nesibaiminti ir kreiptis į gydymo įstaigas. Tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės paslaugos, kurių mastai karantino metu iš tiesų gerokai sumenko, pastaruoju metu, Lietuvoje mažėjant sergančiųjų COVID-19 liga, iš lėto grįžta į įprastas vėžes.

Ligonių kasų turima statistika atskleidžia gana niūrų karantino laikotarpio sveikatos paslaugų prieinamumo vaizdą. Tai lėmė ne tik koronaviruso plitimo mastai, bet ir gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama.

„Sveikatos paslaugos medicinos įstaigose nebuvo ir nėra sustabdytos. Dėl suprantamų priežasčių jų mastai buvo sumažėję, tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi. Tad pacientai gali drąsiai skambinti į gydymo įstaigas, registruotis, konsultuotis”, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak ministro, pagerinti pacientų patekimą pas gydytojus turėtų vis didesnį pagreitį įgaunanti Išankstinė pacientų registracijos sistema (IPR IS). Šiuo metu prie jos prisijungusios apie 200 asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vadovo Gintaro Kacevičiaus teigimu, ligonių kasų duomenys rodo, kad spalio-gruodžio mėnesiais pacientų apsilankymas pas šeimos gydytojus buvo gana stabilus, tačiau keitėsi vizitų struktūra. „Tolygiai mažėjo kontaktinių ir atitinkamai didėjo nuotolinių apsilankymų dalis, kuri gruodžio mėnesį sudarė beveik 60 procentų”, – sako G. Kacevičius. (Įsivaizduojate? – nuotolinių apsilankymų. Įdomu, šukuoseną ministras darosi irgi nuotolinio apsilankymo būdu? – infa.lt)

Pasak jo, tai kelia tam tikrą nerimą, nes, kaip pastebi patys medikai, skubios pagalbos ar į specialistus pavėluotai besikreipiantys pacientai būna sunkesnės būklės. Iš dalies tai galima būtų aiškinti tuo, kad karantino metu žmonės vengia kreiptis į savo šeimos gydytojus, taip pat sumažėjusiu kontaktinių apsilankymu skaičiumi.

„Sutikime, kad nuotolinės konsultacijos metu gydytojai ne visada gali išsamiai įvertinti pacientų būklę ir atlikti jiems reikalingų tyrimų. Dėl šios priežasties numatoma stebėti tam tikrus šeimos gydytojo darbo rodiklius, t. y. – pacientų apsilankymų skaičių 1000 prirašytų pirminės sveikatos priežiūros centre gyventojų bei kokią apsilankymų dalį sudaro būtent kontaktiniai – ne nuotoliniai apsilankymai”, – sako G. Kacevičius.

Ligonių kasos dar kartą atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gydymo įstaigose teikiamos visos sveikatos paslaugos – tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.

Gydymo įstaigos deda dideles pastangas, kad pacientui būtų teikiamos saugios paslaugos: personalas (didžioji dalis) paskiepytas nuo koronavirusinės infekcijos, dirba su reikalingomis asmens apsaugos priemonėmis laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų. Specialistų vertinimu, rizika sveikatai dėl pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą dažnu atveju yra nepalyginamai didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronavirusine infekcija.

Ligonių kasų duomenimis, 2020-ųjų gruodį buvo fiksuota 155 tūkst. apsilankymų pas šeimos gydytoją (iš jų 58, 5 proc. buvo nuotoliniai), lapkritį – 144 tūkst. (46,5 proc. nuotoliniai), spalį – 155 tūkst. (31,7 proc. nuotoliniai). Gruodį buvo suteikta 430 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų (3,2 proc. buvo nuotolinės), lapkritį – 516 tūkst. (2,1 proc. nuotolinių), spalį – 638 tūkst. (nuotolinių – 1,4 proc.).

Per minėtą laikotarpį mažėjo ir stacionarinių paslaugų, vis dėlto gruodį tas mažėjimas gerokai sulėtėjo.

infa.lt komentaras:

nustatant diagnozę vien bekontakčiu būdu, kontaktiškai įvykęs insultas, infarktas ar kraujagyslių trombas žmogų užmuša labai greitai. Ir ačiū už tai politikams, sukūrusiems tokias sąlygas šalyje, kad žmonės net privalomai mokėdami PSD mokestį negauna už tai deramos medicininės priežiūros. Jie bando teisintis, jog dėl to kalta pandemija – tai melas, dėl to kalta jų priimta nuotolinio diagnozavimo ir gydymo politika, dar pridedant atvejus, kai žmonės net atvykę į ligoninę negavo reikiamų medicinos paslaugų dėl esą neatlikto testo, kuris nėra privalomas jokiais įstatymais. Ne pandemija užmušė žmones insultais, infarktais, vėžiu ir kitomis ligomis, kurios visos buvo absoliučiai apleistos praėjusios ir šios vyriausybės dėka. Pandemijos nužudytų žmonių skaičius labai kuklus, lyginant su kitomis minėtomis ligomis. Beje, iki šiol dar nėra 2020 metų mirčių statistikos – vėl retušuojami siaubingi skaičiai?