infa.lt

Kai atsitinka kažkas kas mus nustebina, suerzina ar papiktina, daug kas iš mūsų siekia išsiaiškinti kodėl taip atsitiko.

Kai kažkas negero atsitinka ištisai tada toks siekis tik sustiprėja.

Dažnai žvilgsniai nukrypsta į, taip vadinamą, valdžią nes juk tie balvonai vis prikuria visokių nesąmonių kurios „padeda” mums gyventi.

Pasigilinus šiek tiek giliau išaiškėja, kad ta valdžia nelabai ką sprendžia jeigu iš viso ką nors sprendžia savarankiškai.

Dažnam kyla klausimas kas tampo už virvučių šitas lėles?

Kas už tų balvonų? O juk taip norisi sužinoti, net pirštai skečiasi kaip norisi nes juk būtinai reikia kažką apkaltinti, o dar geriau ir nubausti dėl tų nelaimių kurios vis atsitinka.

Ieškom šen, ieškom ten kol galų gale pavargstam, a-jie kalti.

-Kas??
-Jie.
-?
-Na žinai, tie.
-Kas tie?
-Sakau jie. Ai, ką čia tau aiškinti, gi pats žinai.

Jie? Kas jie?

Jie iškrypę ir beširdžiai
Sąžinę pamynę plėšia mus pamiršę saiką
Puolę klydę, meldžias mirčiai
Apleidę amžinybę garbin laikrodį ir laiką

Jie žiaurūs, jie negailestingi
Išorėj malonūs, viduje klastingi
Šeria mus tablečių milijonais
Augina skolą trilijonais

Jie klaidina ir sargdina
Tiesina mums vingius smegenų
Jie mus mulkina ir dulkina
Testuoja, izoliuoja-atskiria nuo artimų
Jie kankina ir baugina
Bombarduoja ir naikina
Taikos labui skelbia karą
Mums naikinti nors ir marą

Jie spekuliuoja, reketuoja
Šmugeliuoja, programuoja
Jie dedasi tavo draugu
Jie kalti dėl mūsų bėdų!

Bet… bet kas tie jie?

Satanistai?
Sionistai?
Globalistai?
Propagandistai?

Jėzuitai ar karaliai, Rotšildai ar Varburgai, masonai ar ateiviai, bankininkai ar
Vatikanas, Romos ar Bilderbergo klubas ar Mekos juodas kubas, komitetas trys

šimtai, o gal tai Opus Dei?
Na, jie nedorėliai ir nedorybė jų bausmė.

Štai kas jie. Jie kalti. Juos reikia bausti. Sukišim juos už grotų, pakabinsim spyną, o raktą nuskandinsim Marianų įduboj. Ir bus tvarka. Ir bus dora. Argi?

Kaip pavadinti tą veiksmą, kai Dievo vaikai, Dievo vaikus užrakina už grotų? Jie mums nieko blogo nepadarė. Tai mes patys darome tą, kuo skundžiamės ir esam nepatenkinti. Bet juk jie turi galią, visus išteklius ir priemones! O iš kur jie tą galią gavo?

Tai kas tie jie?

Nėra jų. Nėra jų ir mūsų atskirai. Visi esame mes, visi esame vienis. Norite pamatyti juos? Veidrodin pasižiūrėkit.

Trumpa ištrauka iš Evangelijos pagal Tomą:

„Jėzus tarė: Kai sukursite savyje, tas, ką turite, išgelbės jus. Jei neturite savyje to, tas ko neturite, pražudys jus.”

Ar dabar jau supratai, kad jie čia ne prie ko?

Trumpas pasakojimas apie sąmoningas skruzdėles.

Skruzdės gyvena susijungę į kolonijas valdomos bendros skruzdžių sąmonės. Ar bet kuri sąmoninga skruzdė smerkia kitą skruzdę už jos būties būseną? Galbūt… nežinau.

Žmonija apsijungusi į feodalines valstybes kurios susivieniję į vieną pasaulinę feodalinę valstybę.

Pasaulį gaubia bjauri ir vis auganti niūruma, tai ant kiekvienos tautos krintantis šešėlis. Tos niūrumos šaltinis ne globalistai. Tos niūrumos šaltinis-visų gyvųjų būtybių, atsisakančių pasižiūrėti savo vidun, bendroji sąmonė. Niūruma tik auga, kol mes žvelgiame kita kryptimi (išorėn). Kaip ir skruzdžių bendroji sąmonė taip ir žmonių bendroji sąmonė kabo virš pasaulio iliuzijos, lyg augantis šešėlis virš žmonijos sielos.

Žvelgsi vidun-surasi šešėlio šaltinį. Žvelgsi išorėn-tik stebėsi kaip šešėlis auga.

Mes patys esame savo kalėjimo statytojai, prižiūrėtojai ir kaliniai.

Algirdas (autorius redakcijai žinomas)