infa.lt

Foto: Kayla Velasquez on Unsplash

Pasaulio ekonomikos forumo tinklapyje buvo patalpinta informacija apie tai, kad Jungtinės Tautos galų gale nutarė prisidėti prie didžiųjų socialinių tinklų visa savo galia, demaskuojant, neigiant ir kitokiais būdais eliminuojant klaidingą informaciją apie Covid ištakas, grėsmę, plėtrą ir kovos su koronavirusu būdus. Kas gi galėtų būti prieš tai?

Visi normalūs žmonės siekia tiesos – jie nori žinoti tai, kas šiai dienai gauna didžiausią finansinę naudą iš koronaviruso pandemijos, nori suvokti kokiu būdu nežinomai galiai pavyko vienodai visose šalyse privesti jų ekonomikas prie visuotinio kolapso ribos, o visuomenes prie totalios kontrolės, įvedant komendanto valandas taikos sąlygomis.

Galiausiai, jie nori suprasti – kaip Kinija, kuri tapo koronaviruso paplitimo židiniu, sugebėjo su juo greitai susidoroti, kai tuo tarpu likęs pasaulis, naudojantis Kinijos gamybos apsaugos ir testavimo priemones, iki šiol kapanojasi vis blogėjančiose epidemiologinėse sąlygose, nežiūrint į tai, kad „kaukės padeda”, o žmonės tuoj apskritai praras kontaktus vieni su kitais.

Čia įdomiausia vieta tame, kad pasaulį pasiekia žinios apie kalėjimuose plintantį Covid, kas tiesiogiai įrodo, jog net visiška izoliacija neduoda norimo rezultato.

Todėl žmonės labai nori žinoti – ar mes taip pat visi pradžioj turėsime pereiti kalėjimo fazę, kad įsitikintume jog tai neveikia?

Deja, panašu, kad šios informacijos naujosios kampanijos metu pateikta nebus, nes tokie teiginiai neigiami iš esmės kaip apskritai realūs.

Taigi, o dabar apie tai, ką darys JT su viešąja informacine erdve, kuriai, pasak šios organizacijos ruporo Melissos Fleming,, gresia pavojus būti nuskandintai Fake News sraute, kai tuo tarpu „tiesa” kapanojasi kažkur „125 puslapyje” ir iš esmės nėra niekam įdomi:

♦◊♦

Melagingos naujienos apie COVID, jo kilmę, gydymą ir prevenciją tapo virusinėmis.

JT pradėjo kontrpuolimą, nori, kad jūs padėtumėte.

Storyful įkūrėjas sako, kad algoritmai ir žmonės-redaktoriai gali padėti pakreipti situaciją.

Užsiprenumeruokite „World Vs Virus“ tinklalaidę.

Tai, kas plinta visame pasaulyje ir gali būti nesąmoningai perduodama nuo vieno asmens daugybei kitų, yra potencialiai mirtina, tačiau gali būti sustabdyta, jei visi imtųsi teisingų žingsnių?

Klaidinga informacija. Naujo „World Vs Virus“ epizodo tema.

Girdėjote apie stebuklingą vaistą nuo COVID, apie kurį pagrindinė žiniasklaida neskelbia nes nenori, kad jūs apie tai žinotumėte? Arba kad pandemija iš tikrųjų yra „plandemija“ – sąmoningai sukurta tam, kad kažkas taptų turtingas ar visuomenės pavergimui? Tada jūs susidūrėte su klaidingos informacijos virusu, kuris išplito visame pasaulyje taip greitai, kaip ir pats koronavirusas.

Ką galima padaryti kovojant su pavojinga dezinformacija pasaulyje, kuriame vis labiau naudojama socialinė žiniasklaida, kurioje dauguma mūsų gauna tiek informacijos, ir kur mes žodžio laisvę vertiname kaip kertinį demokratijos akmenį?

„Kai atsirado COVID-19, iš pat pradžių buvo aišku, kad tai ne tik visuomenės sveikatos krizė, bet ir komunikacijos krizė“, – sako Melissa Fleming, vadovaujanti pasaulinei komunikacijai Jungtinėse Tautose. (Ta prasme, kad iš pat pradžių nebuvo sugalvota, kaip paaiškinti šio viruso kilmę, kas šiaip jau nepaaiškinta iki šiol, ir kodėl jis sustabdytas Kinijoje, tačiau laisvai plinta likusiame pasaulyje. Kodėl iki šiol naudojamasi Kinijos gamybos testais, apie kurių tikslumą jau anekdotai kuriami, antikoronavirusine apsauga ir kita Covid įranga – infa.lt).

Ryšium su didžiule visuomenės paklausa informacijai apie pandemiją ir greitą melagingos informacijos plitimą, „infodemija“ kelia grėsmę gyvybėms, todėl M. Fleming vykdo kampaniją, siekdama padėti tikrajai informacijai išsiveržti iš gandų ir melo srauto.

Ji pradėjo „Verified“ (Patikrinta) kampaniją, kur žmonės gali užsiregistruoti ir gauti el. laiškus apie naujausias COVID naujienas, gautas iš patikimų šaltinių: „moksliškai pagrįsta informacija“, kuri kitu atveju gali būti palaidota „pateikto“ PDF formato 125 puslapyje. yra optimizuota dalinimuisi socialiniuose tinkluose“.

„Ši medžiaga užims jūsų socialinės žiniasklaidos kanalų priekinę centrinę poziciją. Todėl ji gali sėkmingai konkuruoti su patraukliu dezinformacijos turiniu”, – tvirtina Fleming.

Taip pat Jungtinės Tautos ragina mus nebeskubėti perskelbti potencialiai abejotino turinio, reklamuodama grotažymę #PledgetoPause.

During the #COVID19 pandemic, the wrong information can be deadly.

Join me in taking the #PledgetoPause before sharing and help stop the spread of misinformation online. https://t.co/Rj0dg5OiZb pic.twitter.com/xeX8hoisXv

— António Guterres (@antonioguterres) October 20, 2020

„Mes stengiamės sukurti šią naują socialinę normą, vadinamą „pauzė – būk atsargus prieš pasidalindamas“, – sako Fleming. „Šia nauja socialine norma mes suteikiame žmonėms šiek tiek „informacinio skepticizmo”.

JT taip pat ragina socialinės žiniasklaidos influencerius padėti skleisti tikras žinias apie pandemiją.

„Iki šiol esame įdarbinę 110 000 informacinių savanorių (dirbančių už atlyginimą) ir aprūpiname šiuos savanorius žiniomis apie tai kaip skleidžiama melaginga informacija (sakome jiems ką rašyti), ir prašome jų tarnauti savotiškais „skaitmeniniais operatyviniais darbuotojais“ (kitaip negaus atlygio) tose vietose, kuriose sklinda klaidinga informacija“, – sakė Fleming.

Taip pat laidoje žurnalistas ir verslininkas Markas Littleas pateikia galimus sprendimus infodemijos atžvilgiu.

Jis dirbo „Twitter“ ir įkūrė socialinės žiniasklaidos naujienų agentūrą „Storyful“, kurios pagrinduose slypi faktų tikrinimas. Dabar jis įkūrė naują kompaniją „Kinzen“, kurios tikslas – kuo geriau išnaudoti dirbtinį intelektą ir redaktorius kovai su gandais ir melais internete. (Ir viskas dėl mūsų gerovės).

„Aš [radėjau suvokti dezinformacijos plitimą kaip pasaulinę sveikatos krizę“, – pasakoja Little „World Vs Virus“. „Dezinformacija kelia rimtą grėsmę mūsų visuomenei“.

„Jei žmonės negali pasitikėti informacija apie kritinius iššūkius mūsų pasaulyje šiandien, nesvarbu, ar tai būtų koronavirusas, ar klimato kaita, – mes, kaip demokratija, negalime priimti pagrįstų sprendimų”.

Little kalba kad turėtume būti atsargūs dėl bet kokio judėjimo cenzūros link, kuris pažabotų žodžio laisvę, tačiau vietoje to turime aprūpinti žmones priemonėmis, padėsiančiomis išgaudyti faktus iš prasimanymų.

„Klaidinga informacija sklinda mūsų drauguose ir šeimose. Taigi turime rasti strategijas, kaip pirmiausia tai atpažinti. Ir, antra, kaip aktyvūs piliečiai, lygiai taip pat, kaip mes dėvime kaukes, kad apsaugotume kitus, turime būti geri piliečiai – aktyvus vektorius, kovojantis mūsų kasdieniame gyvenime”.

Little tvirtina, kad socialinės žiniasklaidos platformos turi dirbti demokratijos labui, o ne prieš ją. Jis sveikina „Twitter“ už tai, kad žymi klaidinančius „tweetus“, tačiau sako, kad reikia daugiau ir ragina atlikti „esminį auditą to, kaip informacija platinama visose skirtingose platformose“.

„Nėra paprasto sprendimo. Deja, platformų verslo modelis skatina skleisti tokią piktinančią informaciją. Tačiau tai turi pasikeisti“.

„Tikiuosi, kad technologijų platformos suvokia, kad joms reikia radikalių pokyčių, kad būtų galima grįžti prie šių jų sukurtų platformų pradinių šaknų ir demokratinių perspektyvų.”