infa.lt

Planetų sistema „Kepler-33“ yra dangaus šiaurės pusrutulyje, Gulbės žvaigždyne. Šią planetų sistemą 2010 m. pradžioje atrado NASA astronominė observatorija. Atradimas iškart tapo tikra sensacija, nes sistemoje „Kepler-33“ viskas kitaip nei pas mus.

Pavyzdžiui, planetos ten išdėstytos griežtai pagal jų dydžius – pačios didžiausios yra arčiausiai žvaigždės, o mažos – toliau. Mūsų Saulės sistemoje tokios tvarkos nėra: arčiausiai yra pati mažiausia – Merkurijus, o pati didžiausia, Jupiteris, kaba kažkur viduryje.

Kitaip tariant, planetų išsidėstymas mūsų Saulės sistemoje niekaip nepriklauso nuo jų dydžių. Būtent dėl to mokslininkai nusprendė, kad planetų išsidėstymas sistemoje „Kepler-33“ yra anomalija. Didžiulei astrofizikų nuostabai, smulkiai ištyrinėjus dar 146 panašias planetų sistemas, paaiškėjo, kad jų išsidėstymas kaip du vandens lašai panašūs į „Kepler-33“!

Juose taip pat visos planetos buvo išsidėsčiusios pagal jų dydžius. Pasirodo, tik mūsų Saulės sistemai negalioja bendros planetinių sistemų sandaros taisyklės, tik ji yra neįprastai išsidėsčiusi ir neatitinka bendrų kosminės aritmetikos skaičiavimų! Bet iš kur atsirado ši anomalija?

Dauguma tyrinėtojų įsitikinę, kad šių keistenybių paaiškinimas gali būti vienintelis – Saulės sistema sukurta dirbtinai. Ji yra kažkieno grandiozinis eksperimentas.

Saulės sistemoje yra 8 planetos. Visos jos pastoviai sukasi aplink Saulę. Juk būtent ji, anot oficialaus mokslo, yra mūsų planetinės sistemos centras. Tačiau, atidžiau panagrinėjus visų planetų orbitas ir jų palydovus, paaiškėja neįtikėtinas dalykas – visi dangaus kūnai yra tarsi organizuoti Žemės atžvilgiu!

Pavyzdžiui, Merkurijaus judėjimas sekundžių tikslumu suderintas su Žemės judėjimu: vieną kartą per 116 dienų jis atsiduria neįprastoje padėtyje – vienoje linijoje ir viena puse su Žeme Saulės atžvilgiu. Keista, bet kada tai bebūtų – Merkurijus į Žemę visada pasisukęs tik viena ir ta pačia puse. Kodėl jis lygiuojasi Žemės atžvilgiu, o ne Saulės – mokslininkai negali paaiškinti iki šiol

Keistai elgiasi ir Venera. Vieną kartą per 584 dienas ji maksimaliai priartėja prie Žemės ir taip pat stoja į vieną liniją ja. Maža to – tuo momentu Rytinė žvaigždė irgi visuomet atsukta į Žemę ta pa čia puse. Bet įdomiausia tai, kad Venera – vienintelė planeta mūsų sistemoje, kuri pagal savo ašį sukasi į kitą pusę, t.y. ne pagal laikrodžio rodyklę, o prieš ją. Bet kam to reikia?

Tyrinėtojai įsitikinę – tam, kad kaip ir Merkurijus sinchronizuotųsi su Žeme. Juk jei Venera suktųsi taip, kaip turėtų būti iš tikrųjų – ji niekada negalėtų atsirasti vienoje linijoje su Žeme Saulės atžvilgiu. Susidaro įspūdis, kad kažkas privertė ją suktis atvirkščiai. Yra nuomonė, kad ji susidūrė su kažkokiu neaišku iš kur atlėkusiu planetoidu, o susidūrimas buvo toks stiprus, kad privertė ją suktis į kitą pusę.

Ekspertai tvirtina – tas pat vyksta ir su kitomis Saulės sistemos planetomis. Jos tarsi būtų suderintos su Žemės judėjimu ir visos, išskyrus Jupiterį, nuo jos priklausomos. Atidžiai išanalizavus Jupiterio orbitą, paaiškėja neįtikėtinas dalykas – Jupiterio judėjimo trajektorija yra pagrindinė visų kitų Saulės sistemos planetų orbitų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, Saturno orbita ir Jupiterio orbita sudaro santykį 2/5, Urano – 1/3, Neptūno – 1/2. Ir visos šios planetos nustatytos pagal Žemės judėjimą, tarsi Jupiteris būtų privertęs jas taip pasielgti. Bet keisčiausia, astrofizikų nuomone Jupiterio mūsų Saulės sistemoje išvis neturėtų būti. Jo buvimo vieta Saulės sistemoje yra nepaaiškinama.

Pagal dangaus mechanikos dėsnius šis gigantas paprasčiausiai negalėjo atsirasti ten, kur jis dabar yra. Būtent dėl to kai kurie tyrinėtojai pasiūlė teoriją, kad Jupiteris tai dirbtinis kosminis kūnas, kuris buvo paleistas mūsų sistemoje tam, kad nustatytų visas planetas pagal Žemę. Visos planetos sukasi savo orbitomis skirtingais periodais, bet būna momentai, kai visos atsiranda vienoje linijoje Saulės atžvilgiu.

Jei iš tikrųjų taip yra, jei visi matavimai ir skaičiavimai nėra klaidingi, kyla klausimas – kam reikalingas toks anomalinis lygiavimas pagal Žemę? O svarbiausia – kas išdėstė planetas taip, kad viskas sekundės ir milimetro tikslumu pastoviai vyktų? Dauguma ekspertų įsitikinę, kad tokia tiksli matematika ir keistas planetų išsidėstymas yra įrodymas, kad Saulės sistema sukurta dirbtinai.

Ir sukūrė ją tūkstančius, milijonus kartų galingesni ir protingesni už mus. Taigi, jei Saulės sistema yra sukurta dirbtinai, tai ir mes esame sukurti eksperimentiniams tikslams. Dauguma mokslininkų su tuo sutinka ir šios hipotezės patvirtinimui nurodo, kad neįmanoma pagrįsti Čarlzo Darvino teorijos.

Parengta pagal dok. filmą „Dievų sąmokslas“. Parengė Laisvūnas

šaltinis: anomalija.lt