infa.lt

Vaizdo įrašo (žemiau)  autorė, Lidžita Kolosauskaitė, teisininkė, publicistė, kalba apie turintiems vaikų žmonėms labai svarbią temą, – apie tuos mūsų visuomenės narius, kurie patys negali ir neturi teisės apsiginti, kadangi dabartinė apsaugos nuo koronaviruso politika sunaikino bet kokią vaikų interesų gynimo apsaugą.

Įsivaizduokite – net čiuožimo ant ledo pamokos vyksta internetu, o seksualinio smurto apklausos vyksta bendravimo programomis nuotoliniu būdu.

„Kol mes žaidžiame sveikatos apsaugą nuo labai pavojingo viruso, aš norėčiau pakalbėti kokia kyla grėsmė vaikų teisėms (gyventi, augti ir vystytis, būti pilnaverčiai lavinamiems ir t.t.)”, pradeda įrašo autorė.

„Mes dabar be galo visi esame susirūpinę tais senukais, kurie mums vis grasina, kad pradės masiškai mirti, esame susirūpinę tais ligotais žmonėmis, kure irgi patiria potencialią mirties grėsmę ir mirs, jeigu mes nesilaikysime visų šių karantino priemonių.  Ir, panašu, jog niekas nesirūpina vaikais”.

Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad vaikai yra paliekami be normalaus lavinimo, be normalaus švietimo, – normaliai nevyksta nei mokymo, nei popamokinė veikla. Mano klientės dukrytė lanko čiuožimo treniruotes nuotoliniu  būdu. Įsiklausykite. Nuotolines čiuožimo treniruotes. Čiuožimo ant ledo.

Ko verta tokia vaikų edukacija, kai vaikai yra uždaryti bute, ir per kompiuterį, kuriuo dažnai dalinasi su dirbančiais tėvais ir jei yra, su dviem trim broliais seserimis – bando mokytis matematikos, lietuvių kalbos ir netgi čiuožimo ant ledo plonybių, – kiekvieno iš tėvų ko gero individualus sprendimas.

Šita situacija savaime, galbūt, galėtų būti kažkiek toleruojama, jeigu vaikas apskritai auga ne probleminėje šeimoje, yra mylimas ir tėvai adekvačiai reaguoja į jo poreikius ir jam padeda.

Bet, deja, yra daug kitokių šeimų. Ir su tomis kitokiomis šeimomis yra dar įdomiau, nes kalbu apie tas šeimas, kuriose vartojamas alkoholis, kuriose prieš vaikus smurtaujama fiziškai, psichologiškai, kai kurias atvejais ir seksualiai, – šitų šeimų vaikai yra palikti likimo valiai, teigia autorė.

Jie yra uždaryti namuose su tokias štai tėveliais ir tarnybos jų nelanko, nes karantinas. Socialiniai darbuotojai turintys dirbti su tais vaikais irgi praktiškai nelanko tų šeimų, nes karantinas.

Lietuvoje mes turime tik vieną specializuotą įstaigą, teikiančią pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams, ir, įsivaizduojate, šiuo metu, kadangi yra karantinas – į šią įstaigą yra priimami tik vaikai be lydinčių asmenų.

Pabandykite ketverių-penkerių metų vaiką, kure taip pat, deja, tampa seksualinio smurto aukomis, be lydinčio asmens, kelioms paroms patalpinti į tokią įstaigą…

Tai tiems mažiesiems vaikams, kurie negali be lydinčių asmenų naudotis tokios įstaigos paslaugomis, – jiems yra siūlomos nuotolinės paslaugos. Ketverių-penkerių metų vaikams…

Daugiau paklausyti galima šiame vaizdo įraše: