infa.lt

„Mes merdim“. Šiandien mūsų socialinė degradacija tampa nesuvaldoma. Landsbergiai mūsų gyvenimą pavertė socialiniu darvinizmu. Mažuose Lietuvos miesteliuose lyg vivisekciniame poligone nyksta gyvybė. Inteligentija visiškai nusisuko nuo savo liaudies ir jos gyvenimo problemų, todėl ir pati tapo nereikalinga. Artėja demografinė katastrofa. Kas atsakys už tuos „didžiulius nuopelnus ir laimėjimus“. Tokių didvyrių neatsiras. Gal tik vienas A. Juozaitis, eilinį kartą labai susireikšminęs vėl prisipratins kokį nors politiką, prilips prie jo, ir ,neturėdamas jokių teisių, perduos jam Sąjūdžio įgaliojimus, o pats jau trečią kartą pateks į nevykėlių dešimtuką ir bus apdovanotas trispalviu bananu.“

2003 metai. Vytautas Petkevičius..
Dar kartą data. -2003 metai..

Neskaičiau „Durnių laivo“. 2003 m. dar nesupratau, o ir nesidomėjau kas vyksta. Rūpėjo kažkaip išgyventi, kurti ateitį sau, vaikams. Tik, ką gerai atsimenu, knyga sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Tokį, kad Landsbergio didelėmis pastangomis teismo pagalba buvo uždrausta. Ne tiek dėl kažkokios menamos grėsmės V. Landsbergiui (kada jam rūpėjo kas ir kaip apie jį kalba?) , kiek dėl akivaizdžios grėsmės konservatorių vykdomai politikai.

Nesiimu vertinti paties Petkevičiaus asmenybės. Jo knygas skaičiau sovietmečiu. Jau tada jos man išsiskyrė savitumu, drąsa, lengvu, suprantamu, gražiu istoriniu turiniu. Nesu didelis literatas. Bet man Petkevičius buvo labiau mėgstamas nei Baltušis, Avyžius, Lankauskas ..

Ir dabar jau žinau, kad knygą „Durnių laivas“ būtina perskaityti .. sugretinti dabartines žinias su aprašytomis knygoje. Nes tai ką „užgriebiau“ pačioje pradžioje sutapo su ta tarybinės Lietuvos 2000 m. griuvimo jausena ir kitos, nesuprantamos, godumo principais užveikusios Lietuvos, sunaikinusios didžios daugumos lietuvių ne tik tuometinę dabartį, bet ir ateitį.

Pasižiūrėti į V. Landsbergį ne tik kaip į žmogų, kurio valia sausio įvykių metu buvo tokia reikalinga, reikšminga ir vietoje, bet ir į politiką, kurio vėlesnė veikla lėmė drastišką lietuvių atskirtį, socialinę nelygybę, emigracijos katastrofą ir iš kurių neišlipama dešimtmečiais. Apie tai niekur nerašoma ir neanalizuojama …

Dingtelėjo, o juk išties pavojinga minėti Brazauską, Petkevičių, tėvą Stanislovą .. tai necituojamos asmenybės. Ir jei tau vienodai, spjaut į darbą valstybės tarnyboje, kvietimus į TV laidas, spausdintis portaluose .. tai aiškiai supranti, koks į tave bus požiūris žmonių, kuriuos jau suorientavo netrukus ketvirtą dešimtmetį pradėsianti veikti „godumo sistema“ arba, anot profesoriaus Gylio, naujadaro – Dvaro.

Vytautas Petkevičius: „taip eilinį kartą Tautos elitas išdavė savo liaudį, kažkada jis sulenkėjo, vėliau – surusėjo, suamerikonėjo, dabar sueuropėjo. Toms išdavystėms tauta priešinosi. Kiekvieną kartą išduotas kaimas augindavo būrį pasišventusių šviesuolių, kurie primindavo lietuviams, kas jie tokie ir kur turi eiti .. bet dabar kaimas guli paslikas … “

šaltinis: Facebook