infa.lt

infa.lt montažas

Pasak amerikiečių tyrimų kompanijos „Rasmussen Reports”, šiuo metu antrajai kadencijai kandidatuojantis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), savo populiarumu lenkia demokratų kandidatą Džo Baideną (Joe Biden).  Dabar už D.Trampą balsuotų 48 proc., už Baideną – 47 proc. rinkėjų – 3% teikia pirmenybę kitiems kandidatams, o  2% nėra apsisprendę dėl savo pasirinkimo.

Buvo atlikta reprezentatyvi apklausa 1500 Amerikos piliečių tarpe visoje šalyje, kurioje buvo užduotas tik vienas klausimas: jei rinkimai vyktų šiandien, už ką balsuotumėte, už Baideną ar Trampą.

Kaip pažymėjo bendrovės analitikai, praėjusią savaitę Bidenas „pirmavo“ su 49–46 proc. balais, tačiau artėjant rinkimams šis skirtumas apklausų rezultatuose vis mažėja.

Primename, kad paskutiniųjų JAV rinkimų išvakarėse „Rassmunsen“ apklausos buvo vienintelės teisingos prognozuojant jų rezultatą. Visos kitos žiniasklaidoje paskelbtos apklausos numatė Hillary Clinton pergalę didžiuliu skirtumu.

Taip ir dabar – likusios apklausos, kaip ir praėjusį kartą, rodo Trampą šiek tiek atsiliekant nuo Baideno, tačiau visi jau įpratę, kad spaudoje skelbiami sociologiniai tyrimai turėtų būti „padalyti iš 48“, kadangi jie nustojo būti profesionaliais ir nepriklausomais statistiniais tyrimais, ir geriausiu atveju virto paviršutiniškais atsitiktinai atrinktų žmonių „apskambinimais“, iš kurių gauti duomenys visiškai netinka vienodai ekstrapoluoti visai visuomenei, o blogiausiu atveju – sąmoningu visuomenės nuotaikų vaizdo iškraipymu.

Be to, egzistuoja reiškinys, kuris Jungtinėse Valstijose vadinamas Bradley efektu (dar žinomu kaip Wilderio efektas, dar žinomu kaip Jenkinso efektas, o Rusijoje – Žirinovskio efektu.) Jis slypi tame, kad dėl bendro žiniasklaidos ažiotažo ir propaguojamų isteblišmento palaikymo nuotauikų, daugelis laiko galimybę balsuoti ir/ar nebalsuoti už tam tikrus kandidatus kaip „blogu“ ir „smerktinu“ poelgiu. Tačiau tai netrukdo tam daugeliui realiai palaikyti šį „smerktiną reikalą“, nes jie laiko savo pasirinkimą teisingu, bet neleidžia sau apie tai pripažinti viešai.

Jungtinėse Valstijose, kur žiniasklaida ir „kultūros elitas“ uoliai įtikinėja visuomenę, kad balsavimas už respublikonus yra „blogo tono“ pavyzdys, šis efektas dažniausiai veikia pastarųjų naudai. Rusijoje, kur balsavimas už Liberalų demokratų partiją laikomas „blogu tonu“, Vladimiras Žirinovskis rinkimuose paprastai surenka daugiau balsų nei apklausose.

Lietuvoje šiais metais pamatėme kitokį efektą, kai visuomenėje neliko bendro nusiteikimo balsuoti prieš ar už, nes nesant ryškaus lyderio ar idėjos, viršų paėmė neigimas ir balsų pasiskirstymas, kas leido į valdžią ateiti margai partijų miniai pavadinimų prasme, tačiau kurias vienija liberalios idėjos, atvedusios Lietuvą prie ribos – išsilakstančią, išmirštančią ir besižudančią.