infa.lt

COVID-19 epochoje galimybė išlikti informaciniame lauke yra ne prabanga, o būtinybė. Praktiškai visa žmogaus veikla – komercija, švietimas, sveikatos priežiūra, politika, komunikacija – visa tai persikėlė į internetą.

Tačiau valstybinės ir nevalstybinės struktūros daugelyje šalių naudoja šią padėtį savo darbotvarkei formuoti, cenzūrai įvesti ir naujoms socialinės kontrolės sistemoms sukurti. Taip konstatuojama mokslinių tyrimų nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ pranešime.

Tuo pačiu, ekspertai, išanalizavę 65 šalių duomenis, teigia, kad jau dešimtus metus iš eilės pasaulyje blogėja privatumo internete ir žodžio laisvės padėtis. 2020 m. mažiausiai 28 šalių valdžios institucijos ir socialiniai tinklai cenzūravo informaciją apie koronavirusą, 45 šalyse buvo areštuoti internetiniai valdžios priemonių kritikai, 13 – atjungė gyventojus nuo interneto ir telefonų tinklų, o mažiausiai 20 šalių valdžios institucijos pernelyg ribojo žodžio laisvę epidemijos metu.

Šeštus metus iš eilės [ne]laisvės lydere tapo Kinija. Tyrėjai Kiniją vadina nacionalinio suvereniteto virtualioje erdvėje panaudojimo pradininke kovojant su žmogaus teisėmis ir pikčiausiu laisvės pažeidėju internete. Taip pat skaitmeninių represijų srityje į pirmąjį lyderių penketuką rikiuojasi Iranas, Vietnamas, Turkija ir Rusija.

„Laikydamosi Kinijos modelio, Rusijos valdžios institucijos priėmė įstatymą, izoliuojantį šalį nuo tarptautinio interneto nacionalinių ekstremalių situacijų metu, o Irano vyriausybė panašiai nutraukė ryšių kanalus, kad nuslėptų žiaurų policijos atsaką į masinius protestus 2019 m. pabaigoje“, – sakoma pranešime.

Tačiau ekspertai sunerimę dėl to, kad tokia praktika būdinga ne tik labiausiai represyviems režimams pasaulyje. Pakankamai demokratinės valstybės vis dažniau ir stipriau nustato savo skaitmenines ribas. JAV ir Indija, remdamosi nacionalinio saugumo problemomis, uždraudė naudoti kai kurias populiarias kinų programas.

Įstatymų leidėjai Brazilijoje, Nigerijoje ir Turkijoje priėmė arba apsvarstė reglamentus, draudžiančius saugoti naudotojų duomenis už šalies ribų, todėl teisėsaugos institucijoms lengviau pasiekti neskelbtiną privačią informaciją. Europos Sąjunga nusprendė, kad JAV nacionalinės saugumo programos pažeidžia europiečių teises į privatumą, ko pasekoje vienas didžiausių pasaulyje susitarimų dėl keitimosi duomenimis nustojo veikti.

Kalbant apie privačių kompanijų žodžio laisvės ribojimo iniciatyvas – tokia veikla pastaruoju metu pasižymi didieji Pasaulio socialiniai tinklai, tokie kaip Facebook, Twitter, YouTube, įvedantys vis naujus ribojimus savo platformose, prisidengiant rūpesčiu visuomenės gerove ir kova prieš sąmokslo teorijas.

„Freedom House“ pranešime teigiama, kad net ir tais atvejais, kai šiais veiksmais siekiama pažaboti represinę praktiką, jie padeda įteisinti savo „nacionalinio interneto“ kontrolę, kurią anksčiau palaikė tik autokratinės vyriausybės tokiose šalyse kaip Kinija, Iranas ir Rusija.