infa.lt

REUTERS

Švedijos miestų gatvėse sunku pastebėti išorinius pandemijos požymius, atpažįstamus kituose pasaulio miestuose. Vadinamasis Švedijos kovos su koronaviruso infekcija modelis reiškia, kad atsisakoma karantino apribojimų, tikintis natūralaus gyventojų bandos imuniteto vystymosi, rašo euronews.

Žmonės nedėvi kaukių; parduotuvės, restoranai ir švietimo įstaigos čia niekada nebuvo uždarytos. Ši strategija subūrė ir griežtus kritikus, ir karštus šalininkus.

Pačioje Švedijoje ji yra labai populiari:

„Priešingu atveju mes būtume turėję ekonominių problemų. Žmonės nieko neveiktų, jie neturėtų už ką mokėti buto nuomos, apmokėti sąskaitų. Tai įvarytų juos į depresiją. Ir tai nėra gerai “.

Dauguma šalių jau daro išvadą, kad visiškas karantinas problemos neišsprendžia.

Tuo pačiu Švedijoje buvo įvestos naujos sanitarijos taisyklės: čia draudžiama surinkti daugiau nei 50 žmonių, būtina išlaikyti saugų atstumą vienas nuo kito ir, pageidautina, dirbti namuose.

Iš pirmo žvilgsnio Švedijos eksperimento rezultatai nėra džiuginantys. Čia nuo koronaviruso mirė žymiai daugiau nei kaimyninėse Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Tačiau prie viso to mirčių pagal gyventojų skaičių vis dar yra pastebimai mažiau, nei kai kuriose Europos šalyse, kuriose buvo nustatyti griežčiausi karantino apribojimai.

Euronews kalbėjosi su vienu iš Švedijos karantino strategijos ideologų, vyriausiuoju Švedijos epidemiologu Andersu Tegnellu:

„Negalėsime visiškai atsikratyti šios ligos, todėl mūsų užduotis yra ją kontroliuoti. Iki šiol mums tai sekėsi. Šiuo metu mūsų klinikose nėra naujų stacionarių ligonių su Covid-19. Mūsų ligoninių sistema nėra užgulta. Infekcijos plitimas yra gana priimtinas. Tikėkimės, kad atsiradus vakcinai jis bus dar geresnis“.

Dabar, kai daugelyje Europos šalių prasidėjo antroji koronaviruso infekcijos banga, Švedijoje infekuotų žmonių skaičius nedidėja. Tai gali būti Švedijos strategijos sėkmės įrodymas. Bet galutinį rezultatą galima bus apibendrinti tik pasibaigus pandemijai.