infa.lt

Vis dažniau žmonės ieško įvairesnių kelių, alternatyvų, kaip pasveikti ir išlikti sveikiems. Vieniems priimtina tradicinė medicina, kiti renkasi alternatyviąją. Būtent pastarosios priežiūrą užsimota konkrečiai įvardyti įstatyme. Vadinamosios netradicinės medicinos atstovai vis dar nuoširdžiai tikisi atrasti bendrą kalbą su valdžios žmonėmis keliaudami iš vieno susitikimo į kitą. Žvelgiant iš dabartinių aktualijų pozicijos, įsigaliojus šiam įstatymui, tai būtų papildomas smūgis ir taip Covid-19 nualintoje visuomenėje.

Apie įstatymu siūlomus pakeitimus kalbamės su Valdu Bauža, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų tarybos nariu, taip pat kinų vaizdinių medicinos terapeutu, Džong Juan čigongo instruktoriumi, Lietuvos Džong Juan čigongo ir kinų vaizdinių medicinos asociacijos vadovu.

Valdas pradeda pasakodamas apie esminius dalykus. Taigi šiame įstatyme aprėpiama viskas, kas susiję su sveikatingumu (sveikatos rekreacijos srities veido ir kūno priežiūros, menų terapijos, Rytų medicinos paslaugų grupės ir kt.). Norint suteikti šias paslaugas, keliamas ne vienas reikalavimas. Būtina licencija, konkreti sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje būtų teikiamos paslaugos.

Norėdamas gauti licenciją asmuo „turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba farmacijos studijų krypties studijas, bei turi turėti galiojančią medicinos ar vaistininko praktikos licenciją arba būti įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, ne mažesnę kaip vienerių metų medicinos ar farmacijos praktikos darbo patirtį,“ – nurodoma įstatyme.

„Taigi bus būtina licencija, veikimas kaip juridiniam asmeniui, aukštasis medicininis išsilavinimas. Taip pat veiklos civilinės atsakomybės draudimas bei tam tikro procento mokėjimas Žalų fondui. Patalpos turės atitikti higienos normas. Pagrindiniai reikalavimai būtų tokie,“ – tęsia pašnekovas.

– Kokiu tikslu imtasi keisti įstatyminę bazę?

– Deklaruojamas tikslas tasai, kad alternatyvi medicina taptų sveikatos sistemos dalimi ir ateityje šios paslaugos būtų finansuojamos ligonių kasų sąskaita. Tačiau dabar finansavimas dar neskiriamas. Kaip ir iki šiol, tai žmogaus asmeninio biudžeto išlaidos.

Taip pat siekiama užtikrinti klientų saugumą, t. y., kad žmonės nenukentėtų nuo nekompetentingų asmenų. Žinoma, yra tokių individų, kurie prisidengdami netradicine medicina nori tik pasipelnyti. Mes, užsiimantieji alternatyviąja medicina ir dirbantieji iš pašaukimo, taipogi esame suinteresuoti, jog prieš apsišaukėlius būtų imtasi reikalingų veiksmų. Vis dėlto tam, manau, užtenka savireguliacijos. Mes jungiamės į asociacijas, darome žingsnius, kad mūsų vardas nebūtų suterštas.

Galime sutikti su bazinių medicininių žinių įgijimu, kelių mėnesių kursais, rekomenduoti visų pirma nueiti pasikonsultuoti pas šeimos gydytoją, išsitirti sveikatą – įsitikinti ar tikrai saugu užsiimti viena ar kita praktika.

– Koks Jūsų situacijos matymas, pastebėjimai?

– Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei universitetai, nei tradicinė (alopatinė) medicina neturi papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros (PASP) specialistų. O juk įstatymas turėtų būti rengiamas tai sričiai, kuri iš esmės „kybo ore“, tam, kad paruoštas teisinis reglamentavimas taptų saugumo garantu.

Kiekviena sfera yra specifiška, reikalaujanti tam tikrų žinių ir jos toli gražu ne visada atitinka tradicinės medicinos žinias. Taigi reikalauti, kad PASP specialistas turėtų tradicinės medicinos išsilavinimą, yra netoliaregiška, dažnu atveju ir visiškai bereikalinga. Tai neaktualu nei vaikščiojimui su lazdomis ar jogos pratimams, nei meditacijoms ar mitybos keitimui. Taipogi, Ajurveda, Kinų, Tibeto medicina ir kitos sritys turi savo žinių sistemas.

Siekiame papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros teisinį reglamentavimą perduoti ne tik į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas, bet ir savireguliacijai, kuri būtų vykdoma Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų arba asociacijos narių, besiremiančių šių juridinių asmenų įvardytais principais. Juk kas gali geriau išmanyti vienos ar kitos srities specifiką, jeigu ne joje jau dirbantys specialistai?

– Sakykite, kokios galimos reikalavimų pakeitimų pasekmės praktiškai?

– Nors siekiamas tikslas ir gražus, šviesus, bet praktiškai tai tampa netradicinės medicinos apribojimu. Metodų, kurie turi gilias, senas tradicijas, siekiančias tūkstantmečius, dabartyje vadinamų netradiciniais. Tradicinė medicina skaičiuoja bene tik antrąjį šimtmetį…

Juk yra puikiai veikiančių būdų, kuriuos naudodamas žmogus gali stiprinti savo sveikatą, būti žymiai sveikesniu.

Manau, labai reikšmingas švietimas, švietimas nuo pat vaikystės. Apie sveikatą, sveikatingumą, imunitetą, kūną, apie sielą, dvasią, energiją, apie visus lygmenis. Svarbu pagaliau imti žvelgti į žmogų holistiškai, pradėti natūraliai vertinti sveiką žmogų. Einant šiuo keliu gali stiprėti imunitetas, taigi ir atsparumas įvairioms ligoms, taip pat virusams. Tai kiekvieno žmogaus laisva valia ir jo pasirinkimo teisė.

Būtų labai sveikintina, kad šie metodai būtų ne ribojami, o skatinami.

Tikėkimės, jog įsiklausius, vis dėlto bus rastos geriausios išeitys tenkinančios visų šalių interesus. Žmonės galės saugiai rinktis jiems tinkamus metodus, o išmanantys savo sritį praktikai dirbti savo darbą ir teikti paslaugas.

Aptariamo įstatymo nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3a4c78c03b6411eabd71c05e81f09716?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d943ad37-1ade-4b56-8b11-55dc5db82f08

Parengė: Donata Svirnelytė-Račkauskienė