infa.lt

thedailysheeple.com

Žodis po žodžio, politkorektiškumo šalininkų pastangomis, pasiremiant pačiais nesąmoningiausiais pretekstais, kokius tik galima sugalvoti, palaipsniui yra naikinama kalba. Greitai nebus galima naudoti daugelio žodžių, kad neduok dieve kas nors nebūtų įžeistas.

Pasaulyje, kur kiekvieną dieną bepiločių pagalba žudomi vaikai, vadinant tai netiesioginiais nuostoliais „žutbūtiniame“ kare su terorizmu, socialinės technologijos paprastus žmones paverčia į vaikščiojančius įrodymus to, jog meninis filmas „Idiokratija“ iš esmės tampa dokumentiniu mūsų ateities pranašu – kada dalykiškai švaistomas laikas aiškinantis tai, kiek įžeidžiantys kažkam gali būti patys nekalčiausi žodžiai.

Žmonės yra žinduoliai. Turinčios vaikų žinduolių patelės tradiciškai vadinamos motinomis arba mamomis, kad kad lingvistiškai galima būtų jas atskirti nuo vyriškos giminės žinduolių, tradiciškai vadinamų tėčiu arba tėvu. Bet tik ne viename Floridos koledžų, kur profesorė nusprendė, jog tokia kalba įžeidžianti, kadangi nėra pakankamai „išsami“

Kaip pranešama „mokomojo kurso programoje „Kūrybiškumas kontekste“ Floridos universiteto profesorė Džennifer LI (Jennifer Lee) pranešė apie naujas, keturių pastraipų „bendravimo taisykles“, kurios pasak jos, turėtų pagerinti „etinę atmosferą“ klasėje

Mokomajame plane išaiškinama, kad būtina pakeisti žodį draugas/draugė labiau išsamiu „partneris“ arba „ypatingas draugas“. Kalboje apie susituokusiųjų poras dabar uždrausta sakyti „vyras“ ar „žmona“. Netgi žodžiai „mama“ ir „tėtis“ turi labiau „išsamią“ alternatyvą – iš studentų dabar reikalaujama vietoj jų naudoti žodį „šeima“.

Pasirodo, toje smegenų plovimo laboratorijoje, toje mokymo įstaigoje nėra tokios sąvokos, kaip „mama“ ir „tėtis“, arba „vyras“ ir žmona“.

“Naudodami naujus žodžius, aiškina Li, studentai savo kalbą pavers labiau „išsamia“ įskaitant alternatyvias orientacijas ir šeimos struktūras, vengiant stereotipų“

Neįmanoma visoje planetoje surasti nei vieno žmogaus, kuris neturėtų mamos arba tėčio, bent jau savo gimimo momentu.

Neužilgo, einant ta linkme, vienintelis būdas „išsivaduoti iš stereotipų“, bus nekalbėti visai. Bet netgi tada jie vis tiek eis toliau, reikalaudami panaikinti įžeidžiančią veido išraišką. Taip galų gale, ateityje galima atsidurti filmo „The Giver“ situacijoje, kur kiekvienas žmogus, priverstinai, chirurginiu būdu išlaisvinamas nuo bet kokių emocijų, todėl kad jos buvo laikomos per daug „pavojingomis“ ir „kenksmingomis“

parengė: Andrius