infa.lt

lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujųjų mokslo metų išvakarėse pristatė šalies švietimo sistemos pokyčių viziją, orientuotą į kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui, socialinės atskirties mažinimą ir aukštojo mokslo stiprinimą.

„Pirmiausia norėčiau padėkoti visai švietimo bendruomenei: mokytojams, specialiesiems pedagogams, kitiems specialistams, bibliotekininkams, visiems, kurie dirba mokyklose ir prisideda prie to, kad mūsų vaikai mokyklose jaustųsi geriau, saugiau. Didelis ačiū už Jūsų darbą!“ – sakė šalies vadovas Rugsėjo 1-osios proga.

Prezidentas pabrėžė švietimą laikantis sėkmingos valstybės pagrindu, be kurio neįmanoma toliau kalbėti nei apie ateities ekonomiką, skaitmenizaciją ir naujas technologijas, nei apie socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę.

„Ankstyvąjį ugdymą galima lyginti su pamatu, vidurinę mokyklą – su sienomis, o aukštąjį mokslą – su stogu. Šiandien matome, kad pamatas pakrypęs, sienos sutrūkinėjusios, o atitinkamai ir stogas yra nesandarus, ir per jį skverbiasi vanduo. Šiandien visa mūsų švietimo sistema susiduria su problemomis dėl to, kad mes pačią ugdymo pradžią organizuojame neteisingai, ir dėl to sukuriame daug spragų“, – sakė Prezidentas.

Kalbėdamas apie švietimo sistemos pertvarkos gaires, šalies vadovas išskyrė tris pagrindinius prioritetus. Pirmasis jų – permainos ankstyvajame ugdyme, suteikiant lygaus starto galimybes kiekvienam šalies vaikui.

Tam jau kitą savaitę bus pristatyta Prezidento ir socialinių partnerių teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama vieneriais metais mažinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribą, taip pat užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, ir po to mažiau spragų tenka lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad itin opi problema Lietuvoje yra tai, kad daugelis socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų neturi galimybių visa apimtimi pasinaudoti ankstyvojo ugdymo galimybėmis, o maždaug trečdalis jų niekada nepasirodo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl priešmokyklinį ugdymą pradeda jau gerokai atsilikę nuo bendraamžių. Siekiant išvengti didelės šių vaikų socialinės atskirties vėlesniame gyvenime, jiems būtina suteikti lygaus starto galimybes.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į kokybiško įtraukiojo ugdymo, galinčio kiekvienam vaikui suteikti saugesnę, mažiau ribojančią ateitį, būtinybę. Pasak šalies vadovo, įtrauktis švietime turi prasidėti jau vaikų darželiuose ir būti tęsiama bendrojo ugdymo mokyklose.

Tam būtina įdarbinti kuo daugiau švietimo pagalbos specialistų visose ugdymo įstaigose, taip pat užtikrinti visų mokyklų pastatų ir aplinkos pritaikymą vaikų su negalia poreikiams.

Neatsitiktinai antrasis švietimo sistemos pokyčių prioritetas, kurį kelia Prezidentas, – kokybiška mokykla, galinti kiekvienam mokiniui suteikti visą reikalingą mokymosi pagalbą. Jau dabar, siekiant kokybiško ugdymo, reikia dėmesio ir pagalbos pedagogams, todėl mokytojų rengimas ir dirbančių mokytojų kompetencijų tobulinimas yra svarbiausia užduotis.

„Gražūs tikslai turi būti paremti konkrečiomis priemonėmis, ir tos priemonės yra tiek finansinio, tiek socialinio, tiek teisinio pobūdžio. Mokytojas mokykloje turi jaustis orus, saugus ir, žinoma, motyvuotas“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak šalies vadovo, paruošti daugiau pedagogų padės tikslinių stipendijų mechanizmas. Prezidento teiktas ir Seimo pavasario sesijoje priimtas įstatymų pakeitimų paketas ateityje leis tokio pobūdžio iniciatyvas plėsti ir padarys tikslines stipendijas tvaresnes. Vilčių teikia tai, kad 2020 m. rugsėjį į ugdymo mokslų studijų programas jau pakviesta dvigubai daugiau asmenų nei praėjusiais metais.

„Dabar svarbiausia pasiekti, kad šitie vaikinai ir merginos, kurie pasirinko ugdymo studijas, norėtų jas pabaigę pašvęsti savo gyvenimą būtent mokytojo profesijai“, – sakė šalies vadovas.

Kaip trečią prioritetą šalies vadovas išskyrė aukštojo mokslo stiprinimą. „Studentai į aukštąsias mokyklas ateina nepakankamai pasiruošę, kartais nepakankamai apsisprendę ir iki galo neapčiuopę savo pašaukimo, bet tai yra tik pusė bėdos.

Kita pusė yra tai, kad šiandien mūsų mokslas yra atitrūkęs nuo realios praktinės veiklos, nuo verslo, ekonomikos reikmių, ir mes ne visada atliepiame tuos poreikius, kurie natūraliai klostosi ūkyje“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad, turint politinės valios, jau per 3 metus galima būtų padidinti finansavimą mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) nuo 0,9 iki 2 proc. BVP, iš kurių 1 procentinis punktas būtų skiriamas iš nacionalinio biudžeto.

Pasak šalies vadovo, labai svarbų vaidmenį siekiant pokyčių atliks būsimas švietimo ministras, o esminius pokyčius švietime turėtų išjudinti nacionalinis partijų susitarimas.

„Švietimas yra viena svarbiausių sudėtinių gerovės valstybės dalių. Be ambicingų tikslų švietimo sektoriuje mes iš vietos nepajudėsime, juolab mūsų geri norai tapti skaitmenizuota, žalia, didele pridėtinę vertę kuriančia ekonomika bus pakabinti ore, jei mes neturėsime atitinkamų specialistų, kurie padės mums tą viziją įgyvendinti“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

infa.lt komentaras:

Matome, kaip pamažu, žingsnis po žingsnio, siekiama vis labiau mažinti šeimų galimybę auklėti savo vaikus pačioms, namuose, perimant jų auklėjimą valstybei. Kalbant apie privalomą ugdymą darželiuose socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų atžvilgiu – visi žinome patarlę – gerais norais kelias į pragarą grįstas. Priėmus šį įstatymą iš paskos seks iniciatyvos lygiai tą patį pritaikyti vaikams ir iš normalių šeimų. Dabar siekiama pradėti nuo kraštinių, įvardijamų „socialinės rizikos šeimomis”. Šis apibrėžimas yra labai slidus ir pasistengus po juo galima pakišti daugelį Lietuvos šeimų.. ypač turint omenyje, kad didžiulis Lietuvos gyventojų skaičius oficialiai gyvena žemiau skurdo ribos.