infa.lt

Daugiau nei šimtas žmonių be jokių sąlygų gaus po 1200 eurų į mėnesį trejus metus. Taip turės įvykti didelio masto eksperimentas”, – rašo vokiečių leidinys „Süddeutsche Zeitung”.

Anot Berlyne įsikūrusios visuomeninės organizacijos Mein Grundeinkommen („Mano pagrindinės pajamos“ – red. past.), kartu su Vokietijos ekonominių tyrimų institutu (DIW) kitais metais prasidės besąlyginių bazinių pajamų (BBP) bandymas. Trejus metus 120 žmonių Vokietijoje gaus 1200 eurų per mėnesį. (…) Žiemą mokslininkai išrinks išmokų gavėjus iš žmonių, kurie svetainėje užsiregistruos iki lapkričio mėn. Lemiamą vaidmenį atliks kriterijai, kurie atstovaus palyginti reprezentatyvią Vokietijos gyventojų grupę “, – pažymi leidinys.

Papildomai prie paramos gavėjų, bus sukurta daug didesnė kontrolinė grupė, kuri pinigų negaus. Eksperimente gali dalyvauti vyresni nei 18 metų žmonės, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietija.

Tikimasi, kad pirmosios išmokos bus atliktos 2021 m. pavasarį. Organizacija „Mein Grundeinkommen“ kas mėnesį projektui skirs 144 tūkstančius eurų , – rašoma straipsnyje.

„Pirmą kartą norime išsamiai išstudijuoti šią temą “, – sako Michaelas Bachmeieris, organizaciją įkūręs prieš šešerius metus. (…) Tuo pačiu, domimasi bus ne tik klausimu ar pas žmones dings motyvacija dirbti.

Eksperimento iniciatoriai nori ištirti platesnio masto klausimus. Ar besąlyginės bazinės pajamos gali prisidėti kovojant su augančiu visuomenės susisluoksniavimu? Ar žmonės gyvens labiau ekologiškai, jei gaus pagrindines pajamas?

Aktyvistai ir tyrinėtojai nustatė šešias sritis: sveikata, socialinis susisluoksniavimas, demokratija, klimatas, skaitmeninimas ir darbas. „Mes matome esmines struktūrines problemas visose srityse, – sako Bachmeieris, – ir jei per metus padarėme kokias nors išvadas, tai yra tai, kad bazinės pajamos atpalaiduoja galvą svarstymui apie sprendimus“. Dalyviai kas šešis mėnesius pildys internetinę anketą, o kai kurie dalyvaus išsamiuose pokalbiuose ir pateiks plaukų pavyzdžius.

Idealiu atveju projektas, pasak Bachmeierio, vyks trimis etapais: pirmajame etape dalyviai gaus 1200 eurų, nepaisant jų ankstesnių pajamų. Taip planuojame išnagrinėti maksimalų idealizuotų bazinių pajamų efektą. (…) Jei paaiškėja, kad pagrindinės pajamos daro didelį poveikį, organizacija ir DIW ketina sekančiame etape mokėti minimalias pajamas: pajamos tų, kurie gauna mažiau nei 1200 eurų, bus padidintos iki šios sumos

Taip tyrėjai tikisi išsiaiškinti, ar žmones pakeisti savo elgesį priverčia pati pinigų suma, ar teorinis mokėjimo besąlygiškumas. Trečiajame etape, kuris prasidės tik 2023 m., bus galima sukurti Vokietijos finansinį modelį“, – rašo leidinys.

Anot Dominiko Enste iš Vokietijos ekonomikos instituto, „eksperimentai yra geras būdas ką nors išsiaiškinti prieš perdarant visą sistemą“. Bet, pirmiausia, reikėtų remtis tuo, kad dalyvių tarpe yra daugiau nei likusioje gyventojų dalyje žmonių, besidominčių šia tema. Antra, 120 žmonių yra palyginti maža grupė, norint „nustatyti statistiškai patikimus dalykus”.

Enste taip pat abejoja tuo, jog per trejus metus žmonės iš esmės pakeis savo elgesį. Panašios nuomonės prisilaiko ir jo kolega iš Ekonominių tyrimų instituto Andreas Peichlas: „Tarp to ar aš gaunu pinigus trijų metų eigoje, ar iki gyvenimo pabaigos – yra milžiniškas skirtumas, – sako ekonomistas. – Pirmasis variantas labiau panašus į laimėjimą loterijoje.

Jis taip pat pabrėžė, jog žmonės elgiasi kitaip, jei supranta, kad jie yra eksperimento dalis. Tai, pasak jo, kartu su daugeliu kitų veiksnių ypač apsunkina makroekonominių eksperimentų vykdymą. Todėl, pasak Peichlo, idealaus eksperimento nėra: „Todėl tai bazinės pajamos turėtų būti mokamos pusei gyventojų, taip kad jie nežinotų, jog tai yra eksperimentas – ir, kad kita pusė gyventojų apie tai nežinotų“, – rašo „Süddeutsche Zeitung“.