infa.lt

Stambios liberalios Vakarų žiniasklaidos priemonės nusprendė mums parduoti propagandinę antirealybę Juodos ir baltos spalvos fone.. Tiesiogine prasme.

Neseniai vienuose turtingiausių, įtakingiausių ir cituojamų leidinių planetoje, prireikus apibūdinti rasę ir odos spalvą, žodis black buvo pradėtas rašyti iš didžiosios, o žodis white – iš mažosios raidės, rašo bulgarų portalas trud.bg.

Taip, ši nesąmonė vyksta ir tęsis toliau galinguose informaciniuose tinkluose, kurie rengia, papildo ir platina istorijas ir susitarimus apie pasaulį, kuriame mes gyvename. Pasakojimus ir susitarimus, turinčius vis mažiau faktinių sąsajų su tikrove ir tiesa.

Naujausi įvykiai yra tokie absurdiški, parodomieji ir pavojingi, kad turime dar kartą pakartoti tai, kas įvyko. Visiškai rimtai ir sąmoningai milžiniškos komunikacijos platformos rašys „Black“ apie juodaodžius ir „white“ apie baltuosius.

Grafinė simbolika, iš už kurios žvelgia įžeista, įsiutusi neapykanta sau pačiam, užmaskuota nevykusia, revanšistinio pobūdžio antirasizmo forma. Grynai rasistinio pobūdžio savo prigimtimi antirasizmas, tampa naująja religija, partijos linija, kultūrine dogma ir tironiška, totalitarine socialine struktūra išprotėjusiame, bet įtakingame vadinamojo „liberalaus elito“ pasaulyje.

„Associated Press“ netgi nusprendė „paaiškinti“, kodėl viena socialinė grupė dėl savo odos spalvos nusipelno didžiosios raidės, o kita – mažosios. Ji teigia, kad baltaodžiai, skirtingai nei juodieji, neturi „bendros istorijos ir kultūros“.

Skirtingai nuo baltųjų, tie, kurie rašomi iš didžiosios raidės, turi „svarbų bendros tapatybės ir bendrumo pojūtį“.

Visa tai, ko neturi ir neleista tiems, kurie rašomi iš mažosios raidės Ir tai kalba autoritetinga ir įtakinga organizacija „Associated Press“, kurią, matomai, paėmė įkaite pamišėliai ir ekstremistai, kurie, užuot braižę bet kokį idiotizmą savo ekskrementais ant viešųjų tualetų sienų, formuoja pasaulio žiniasklaidos darbotvarkę.

Nežinau, kokie ten reikalai su 111 vietoje esančios Bulgarijos reikalais žodžio laisvės reitinge, tačiau ši globaliai šlykšti ir demonstratyviai rasistinė propaganda, skirta tik skaldyti, dehumanizuoti ir kurstyti neapykantą baltaodžiams žmonėms, randasi už bet kokių padorumo, proto, logikos, tiesos. moralės ir estetikos ribų.

Tai yra dugnas. Dugne atsidūrė labiausiai reitinguotos žiniasklaidos priemonės. Vakarų žurnalistikos žlugimas yra vienas pavojingiausių (ir kartu apgailėtinų) šių laikų reiškinių.

Semiotinis agresijos prieš normas ir etiką aktas – naujas žodžių Juoda ir balta perrašymas – yra svarbi, bet palyginti nedidelė visos Vakarų civilizacijos sunaikinimo strategijos dalis. Šioje nihilistinėje demonų orgijoje atpažįstamos iškreiptos chaoso ir smurto figūros.

Minios, ngriaunančios statulas, išniekinančios memorialus ir paminklus, padeginėjančios pastatus, plėšiančios parduotuves, žudančios nekaltus žmones ir įsiveržiančios į privačius namus, – primityvus, bet būtinas naujos antivakarietiškos ideologijos sparnas.

Už jų ir jiems stovi universitetai, kurie šalina ir cenzūruoja klasikines „mirusių baltųjų vyrų“ knygas, korporacijos, įterpiančios „perspėjimus“ prieš senų filmų demonstravimą, aktyvistinės organizacijos, norinčios „uždrausti policiją“, ir politikai, dirbantys planams atverti sienas ir smogti nacionaliniam suverenitetui visuose Vakaruose.

Ir, žinoma, žiniasklaida. Šie mazochistinių propagandos košmarų meistrai.

„The New York Times“ paskelbė komentarus pavadinimais „Ar turėčiau leisti savo vaikams įgyti baltų draugų“ ir „Kaip baltosios moterys tampa teroro instrumentais“, o „The Washington Post“ palaikė ją analitiniu pranešimu tema „Klasikinės muzikos rasizmas“.

Įtakingi pamišėliai, sužaloti mirtino melo prekeiviai, kurie seniai įsivaizduoja, kad prie stulpo pririšti Vakarai, aplink kuriuos jau sukrautos malkos, jau laukia savo fakelų.

Ugnis, švelniai tariant jau kyla, ir ją turi sustabdyti tie, kurie nenusiteikę savęs nekęsti ir nesvajoja apie civilizuotą savižudybę.