infa.lt

„Šiukšlinio maisto“ epocha eina į pabaigą?

INFA.LT
2015.03.02 18:06

(„Mother Jones“, JAV)
Tom Philipott

paveikslėlis

Ne taip seniai, tokios stambios pusfabrikačių gamybos kompanijos, kaip Kraft ir Kellogg’s sklandė JAV produktų landšafto aukštumose, lyg aukšta šefo Boyyardi kepurė, įžymiojo spagetti makaronų gamintojo, kurio kompanija šiandien priklauso ConAgra.

Tačiau dabar, stambiems gamintojams atėjo sunkios dienos. Koncernas ConAgra, kuriam priklauso kompanijos Hunts, Whip, Ro-Tell, Swiss Miss, Orville Redenbacher, o taip pat Chef Boyardee, neseniai sumažino 2015-ųjų įplaukų prognozes ir atleido savo generalinį direktorių.

Koncernas Kraft, kompanijos Oscar Mayer, gaminančioms mėsos delikatesus, o taip pat kompanijų Jell-O, Maxwell House or Velveta tiekėjas, taip pat neseniai padarė rokiruotę vadovybėje ir pranešė apie pardavimų lygmens sumažėjimą 2014-aisiais. Kellogg’s pardavimų apimtys, pagrindinio sausų pusryčių gamintojo, pereitais metais sumažėjo 5,4%, kaip skelbia Advertising Age.

Kas gi įvyko? Iš dalies esamos problemos paaiškinamos valiutų kurso svyravimais. Užkariavusios amerikietiškąją rinką, stambiosios maisto produktų kompanijos, daugelį metų siekė augimo užsienio rinkų sąskaita. Kaip neseniai pranešė Wall Street Journal leidinys, pastaruoju metu stiprus Amerikos doleris negatyviai paveikė pardavimus užsienyje, todėl, kad brangus doleris dar pardavimus užsienyje mažiau pelningais.

Valiutų kursai kyla ir krenta, tačiau pagrindinė problema, su kuria susidūrė amerikiečių maisto produktų kompanijos, galimai, kur kas mažiau laikina, nei dolerio kurso svyravimas.

Neseniai Campbell Soup generalinis direktorius Denise Morrison, kurio kompanija gamina sultis V8, miltų gaminius Pepperidgr Farm ir konservuotas sriubas, viešai pareiškė, jog dabar yra stebimas „nepasitikėjimo augimas stambiomis maisto gamybos kompanijomis ir tradiciniais brendais, kuriais milijonai vartotojų rėmėsi ilgą laiką“, – kaip pranešė Phil Wahba iš Fortune, pabuvojęs konferencijoje kurioje pasisakė Morrison. Kaip rašo Wahba, viena iš Campbell Soup ir jos konkurentų pardavimų sumažėjimo priežasčių Morrison įvardino „vis labiau sudėtingą visuomenės dialogą klausimais kalbant apie maistą“.

Kitaip tariant, stambios maisto produktų kompanijos įteigė vartotojams, jog maisto ruošimas – tai neišvengiamas nepatogumas, su kuriuo reikia tvarkytis maksimaliai neskausmingai – tiesiog atidarius sriubos indelį pietums arba išspaudus truputį dirbtinės grietinėlės į desertą ar ant jau paruošto pyragaičio. Tačiau dabar ši iliuzija palaipsniui praranda savo patrauklumą.

Viena iš priežasčių – rūpestis savo sveikata. Per praėjusį dešimtmetį mokslininkai įvykdė galybę tyrimų, skirtų tirti negatyvią įtaką žmonių sveikatai maisto, paveikto intensyviu apdorojimu.

2013-aisiais tyrinėjant mokslinę literatūrą skirtą maitinimuisi, gydytojai iš Jeilio universiteto David Katz ir Samuel Meller aptiko, jog „racionas, kurio sudėtyje yra mažiausias pusfabrikačių kiekis ir maksimalus natūralių produktų kiekis, pirmoje eilėje daržovių ir vaisių, tiesiogiai susijęs su sveikatos stiprinimu ir susirgimų profilaktika“.

Katz ir Meller išsiaiškino, jog kol žmogus vartoja minimalų pusfabrikačių kiekį, tai, kokios dietos jis prisilaiko, praktiškai neturi jokios reikšmės: dieta su žemu riebalų kiekiu, vegetariška ir viduržemio dietos parodė vienodai gerus rezultatus. Ir net paleo dieta, kurios pagrindas yra mėsos vartojimas yra visiškai gera.

Tyrimo autorių nuomone, egzistuoja masė duomenų, patvirtinančių mėsos naudą, kadangi „gyvulinės kilmės maistas yra galutinis arba tiesioginis gryno augalinės kilmės maisto produktas: gyvulių mėsos ir pieno sudėtis sąlygojami jų dieta tuo pačiu lygmeniu kaip ir mūsų organizmo būsena“.

Gali būti tai paaiškinama tuo, jog karvės besimaitinančios žole pievose, duoda kur kas geresnio lipidinio profilio mėsą ir pieną, nei karvės, išaugintos pramoninėmis sąlygomis.

Tuo metu, kol stambūs gamintojai pergyvena sunkius laikus, – šviežios produkcijos, išaugintos vietinių fermerių, pardavimai auga tokiais tempais, kurie verčia pavydėti stambių kompanijų generalinius direktorius.

Neseniai JAV žemės ūkio Ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje kalbama, jog dabar šalyje veikia 8 268 žemės ūkio produkcijos turgūs – tai 180% daugiau, nei 2006-aisiais.

Be to, egzistuoja regioniniai produktų centrai, kuriuos žemės ūkio Ministerija vadina „įmonėmis surenkančiomis vietinės gamybos maisto produkciją, sudarančiomis sąlygas patenkinti didmenininkų, pardavėjų, institutų ir net atskirų pirkėjų poreikius“.

Tai savotiški tarpininkai, galintys pervežti šviežius maisto produktus iš vietinių fermų iki parduotuvių prekystalių, kad pirkėjams netektų važiuoti nustatytu laiku į žemės ūkio turgavietę ieškant šviežių žalumynų. Kaip praneša žemės ūkio Ministerija, nuo 2007-ųjų tokių maisto produktų centrų (hub) skaičius išaugo 280%.

Galiausiai, yra dar mokyklos – ilgą laiką vyraujančias pozicijas ten užimdavo stambūs pusfabrikačių gamintojai – kur maži vartotojai įsisavina maisto įpročius, prieš jiems tampant suaugusiais dirbančiaisiais. Žemės ūkio Ministerijos duomenimis, nuo 2007-ųjų iki 2012-ųjų mokyklinių apygardų skaičius, kur veikia mokyklų bendradarbiavimo su fermerių ūkiais programos, išaugo daugiau virš 400%.

Ilgus dešimtmečius frazė „amerikietiška virtuvė“ buvo oksimoronu, kažkuria prasme liūdnu juokeliu.

Daugybė kompanijų uždirbo milijardus dolerių įpratinusios amerikiečius prie pusfabrikačių ir „šiukšlinio maisto“. Tačiau, panašu, kad ši epocha jau artėja prie savo pabaigos.

sarmatas.lt

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....