infa.lt

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilius pardavinėjusios įmonės direktorius įtariamas dokumentų klastojimu ir buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu.

Valstybei daugiau nei keturis šimtus tūkstančių eurų nesumokėjęs įmonės vadovas nuo tyrėjų paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų laikotarpį, o savo įmonę perleido nieko apie tai neįtariančiai užsienietei.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Radviliškio rajone registruotos įmonės vadovas susidūrė su nemalonumais, kai atlikusi įmonės patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užfiksavo, kad bendrovė valstybei skolinga įspūdingą nesumokėtų mokesčių sumą – daugiau nei 411 tūkst. eurų VMI ir daugiau nei 12 tūkst. eurų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

Siekdamas išvengti atsakomybės, įmonės vadovas sugalvojo neeilinę aferą – perleisti skolingą įmonę kitam asmeniui.

FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad valstybei skolingas direktorius, vadovaudamasis vienintelio akcininko sprendimu, oficialiai direktore paskyrė Rumunijos pilietę ir padovanojo jai visas įmonės akcijas, perdavimo aktu neva taip pat perduodamas ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Susidomėjus šiuo oficialiai užregistruotu susitarimu išaiškėjo, kad galimai parašai ir dalis sandorio dokumentų buvo suklastoti.

Tyrėjams pradėjus domėtis naująja įmonės direktore, ją pavyko rasti ir apklausti. Paaiškėjo, kad moteris ilgą laiką gyvena ir dirba Prancūzijoje, o Lietuvoje net nėra buvusi ir apie jai perduotą įsiskolinusią įmonę nieko nenutuokė.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą, galimai dokumentus klastojęs ir fiktyvų įmonės perleidimo sandorį sumanęs tikrasis direktorius atsakomybės vengė toliau ir nuo tyrėjų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų, taip užkirsdamas kelią gauti išsamius duomenis apie įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Didžiausia bausmė už dokumentų klastojimą – treji metai nelaisvės.