infa.lt

Stokholmo Karolinos instituto tyrėjai tvirtina, kad žmogaus organizmas sugeba įveikti koronavirusą dar prieš jam išskiriant antikūnus.

Švedijos mokslininkai buvo vieni iš pirmųjų, kurie atliko daug darbo reikalaujančius kraujo tyrimus (ELISPOT, „Enzyme-Linked ImmunoSpot“ – T-ląstelių nustatymo metodas) 200 pacientų, tarp kurių buvo persirgusių COVID-19 ir žmonių (sąlygiškai sveikų), kurių tyrimai neparodė nei koronaviruso, nei antikūnų.

Rezultate specialistai užfiksavo T-ląstelinį atsaką pas visus persirgusius lengva ir sunkia ligos forma. Tokia pati reakcija buvo pastebėta ir pas 30% sąlygiškai sveikų donorų.

T-ląstelinis atsakas arba T-ląstelių imunitetas naudoja leukocitus arba limfocitus, vadinamus T-ląstelėmis arba T-limfocitais. Mokslininkai mano, kad kai kurių pacientų kūnas pašalina infekciją naudodamas T-ląsteles, dar prieš pradėdamas naudoti „sunkiąją artileriją“ – antikūnų gamybą.

Be to, ekspertai mano, kad ląstelių atminties dėka, žmonės, įgiję patirties kovojant su koronavirusu T-ląstelių imuniteto lygmenyje, galės išvengti koronavirusinės infekcijos ir ateityje.

Panašių rezultatų pasiekė ir prancūzų mokslininkai, kurie ištyrė, kaip imunitetas atsiranda pas šeimos narius, gyvenusius su pacientais, sergančiais COVID-19. Stebėjime dalyvavo 7 šeimos, kuriose iš viso buvo 9 susirgusieji bendravo 9 pacientai ir 8 su jais kontaktavę namiškiai. Eksperimento pabaigoje pas 6 iš aštuonių pasirodė infekcijos požymiai.

Pas vieną iš dviejų nesusirgusiųjų mokslininkai rado T-limfocitus, tačiau nerado antikūnų. Vėliau pas šešis iš aštuonių atrado ir antikūnus, ir T-limfocitus.

Šie du darbai kol kas buvo publikuoti išankstiniuose „BioRxiv“ mokslinių leidinių žurnaluose, tačiau jau padarė realią sensaciją mokslo bendruomenėje optimistinėmis prognozėmis.

Tačiau, kai kurie mokslininkai ragina atsargiai žvelgti į tyrimų rezultatus dėl nedidelio tiriamųjų skaičiaus. Anot skeptikų, remiantis tokiais duomenimis galima kurti tik hipotezes.